Net nebeatsimenu, kaip man kilo noras paskaityti Harį pirmą kartą. Tiesiog atsimenu, kad buvau gal 11 m. ir buvo prasidėjęs pats Hario „bumas“. Nelabai mėgau skaityti, bet tiesiog smalsumo vedima pasakiau mamai, kad noriu tos knygos. Prieš pat mano gimtadienį, kai buvo labai daug sniego, mama pasakė, kad eisime tos knygos pirkti, bet tai bus mano gimtadienio dovana (taip visada ji sako, prieš pirkdama ką nors man artėjant gimtadieniui, bet niekada tai nebūna dovana), nuėjome tuomet į knygyną, o tebuvo trys knygos „HP ir Paslapčių kambarys“, nors susinervinau ir visai sakiau, kad nenoriu kol nebus pirmosios. Bet pažadėjo nupirkti pirmą dalį, kai tik atveš. Na nusipirkau ir pradėjau skaityti… Skaičiau gal kokią savaitę, jeigu ne ilgiau, nes buvo labai neįdomu skaityti, nubuvo paveiksliukų, ir nelabai patiko ta vieta, kur Haris su Roniu skrido į Hogvartsą. Kai nuėjome ieškoti pirmos dalies (nes griežtai pasakiau, jog jei perskaičiau antrą dalį, reikia ir pirmos), jau buvo ir trečia knyga, tai jas abi nusipirkau vienu kartu ir parskaičiau per porą dienų. Vėliau labai laukiau Ugnies Taurės, buvau net pradėjusi informaciją visokią apie Harį rinkti ir gerą savaitę iki ketvirtosios dalies išleidimo į knygyną vaikščiojau beveik kasdien, net ten dirbusios moterys mane pamačiusios iškart pasakydavo ar yra knyga ar dar ne. Tiksliau visada atsakymas būdavo ne… Atsimenu, kad Ugnies Taurę atvežė diena anksčiau negu turėjo, tai dar nespėjo gerai išpakuoti knygų, o jau stovėjau prie kasos laikydama savąją. Skaičiau ją gal 2-3 dienas, nes pakankamai stora buvo… O kai atvežė penktąją… Eilutė mūsų net laukė, bet pirma pagriebiau ir nusipirkau… Kaip buvo tada smagu tą knygą skaityti… Tiesiog pasaka… Kitą vakarą jau buvau pabaigusi ją… Taip buvo gaila tada Sirijaus, net verkiau… Šeštoji kaip ir nebuvo išskirtina. Sužinojau dieną prieš, kad išleis, ir nuėjusi nusipirkau… Kaip būdavo smagu, kai mama naktį ateidavo ir sakydavo „Nagi dėk tą Harį į šoną, jis niekur nedings“. Būdavo, kad uždrausdavo jį skaityti, nes namų darbai nepadaryti, ar kambariai nesutvarkyti, bet niekada neklausydavau. Haris Poteris, knygos buvo visas mano gyvenimas… Ką čia buvo, tebėra. Skaitydavau visas knygas iš eilės prieš atsirandant naujai… Manydavau, kad pamiršiu tai, kas nutiko ankstesnėse dalyse, bet skaitydama visas turimas dalis trečią ar ketvirtą kartą supratau, kad nieko neįmanoma pamiršti apie Harį Poterį ir jo draugus… Nors viską galėčiau išberti net vidury sapno pakelta, vis tiek jas skaitau ir skaitau iš naujo… Nuo Rowling knygų prasidėjo visa mano knygų manija. Manau, kad net mano vaikai skaitys Harį Poterį su didžiausiu malonumu ir pasimėgavimu, kokį man kelia šios knygos.