Pradėjau skaityti, kai buvo išleista pirmoji knyga. Man ją paskolino pradinių klasių mokytoja. Perskaičiau pirmąją, paskui pasiskolinau antrąją, perskaičiau ir tą. Nepatiko. Turbūt per maža tuomet buvau… Ką reiškia burtai 7 metų mergytei? Nieko. Todėl po metų gavau pirmąją knygą per gimtadienį. Nuo geriausios draugės. Na ką, pradėjau iš naujo. vėliau per Kalėdas gavau antrąją. Perskaičiau, labai patiko. O tada ir prasiėjo laukimas… Trečiosios… Tėvai nieko nesuprato apie HP, nepirkdavo knygų… Teko skolintis iš klasiokės. Tik atsirado trečioji knyga, klasiokė ją perskaitė ir paskolino. Per dieną jos neliko… Ir vėl ilgas laukimas. Pasižadėjau sau, kad ketvirtąją skaitysiu ne dieną, dvi, o daugiau. ir ką? Sulaukiau, pasiskolinau. Pažado netesėjau, kaip dabar atsimenu. Per porą dienų šios neliko. Laukiau penktos… Pasiskolinau. Tokia didelė, stora pasirodė! Dar su mama lažinomės. Sakė, kad neperskaitysiu, bet kur tau! Trys (atrodo) dienos ir nėra… O ledų dėžė iš mamos priklauso… Šeštos knygos ir vėl lauk… Tas laukimas toks kerinantis, nekantrus… Irgi greitai „suėjo“. O dabar laukiu septintos. Ir pabandys jos man nenupirkt!