Hunyos galia nėra tokia jau neįprasta, bet labai reta. Ji moka keisti savo akių spalvą kada tik panorėjusi. Tai vadinama kiresmagija. Kires – senovės Albarų šnektos žodis, reiškiantis gebėjimą keisti. Tai ne metamorfmagija, kadangi žmogus, turintis kiresmagijos sugebėjimą, gali keisti tik akių spalvą. O Hunya sužinojo apie savo galią taip…
Vieną eilinį rytą Hunya atsibudo prakaito išpilta. Ji eilinį kartą sapnavo bjaurų košmarą, kuris ją vargino jau kone mėnesį. Kas naktį kietai įmigusi ji atsidurdavo baisiame apleistame name, kiekvieną sykį ji atsisėsdavo ant senos, kandžių sukapotos sofos, durys eilinį sykį girgždėdamos atsiverdavo ir pro jas išsmukdavo skysta balkšva dėmė… O tada mergaitė atsibusdavo. Taigi, Hunya apsimiegojusi nupėdino prie veidrodžio, jausdamasi labai nekaip. Jos atvaizdas stikle buvo varganas – suvelti trumpi plaukai, apsmukusi, keliomis rudomis dėmėmis nutaškuota pižama ir paraudusios akys… Mergaitė krūptelėjo. Akys. Jos buvo skvarbiai raudonos, jų dėka Hunya atrodė kaip vampyrė. Ji rėkdama nudundėjo į tėvų kambarį. Mama rąžydamasi paklausė dukros, tarsi nematydama, jog ji išbąlusi ir išsigandusi:
– Labas rytas. Kokios problemos mus prikėlė,- moteris žvilgtelėjo į melsvą, delfinais puoštą laikrodį,- pusę penkių ryto?
Hunya nustebo. Juk buvo gana šviesu – ko ir tikėtis iš žadamos tokios gražios dienos. Net nepagalvotum, kiek valandų.
– Mano akys, jos, jos…- ji nerado žodžių.- Jos siaubingos! Jos raudonos…
Mama ją nutraukė:
– Taip, taip. Maniau, tu jau žinai… Hunya pradėjo nekantriai trypčioti, užmiršusi visas baimes:
– Ką? Na, sakyk, aš ilgai nelauksiu. Na?
Moteris apsižvalgė, tarsi tikėdamasi pastiprinimo:
– Na… Tu kiresmagė.
Ji žagtelėjo:
– Pakartok.
Mama aiškiai ir gana nekantriai išskiemenavo:
– Tu ki-res-ma-gė.
Hunya demonstratyviai nuėjo prie lentynos, pasiėmė „Magijos terminų“ žodyno Y – K tomą ir susiieškojo trumputėlį kiresmagijos apibūdinimą: „Kiresmagija – tai sugebėjimas keisti savo akių spalvą. Jis labai retas.“
Hunya tai balsu paskaitė mamai, nustebusiai tokiu savo atžalos veiklumu bei greita reakcija, ir pasiteiravo:
– O išsamiau?
– Taip, tu kiresmagė, gali keisti savo, e… akių spalvą. Pakartosiu – tai reta. Džiaukis tuo. Labos nakties.
Moteris užsitraukė ant galvos antklodę ir nusisuko. Hunya, graužiama tūkstančio minčių, prisėdo prie mažos, tamsiai mėlynos knygpalaikės: „Rečiausi sugebėjimai“. Jai prireikė dar daug laiko „suvirškinti“ išgirstą žinią, bet palaipsniui iškapstė, jog tą sugebėjimą turėjo dar dvi jos šeimos senolės – Jula Zapend – Kriogel bei Briga Zapend.
Po „garsiosios žinios“ prabėgus metams, Hunya jau buvo neblogai įvaldžiusi kiresmagijos meną ir labai tuo didžiavosi. Taip buvo jos „sugebėjimas“, kurį rodydavo vakarėliuose, taip užsidirbdama dar porą skatikų, už kuriuos nusipirkdavo dar vieną drapaną ar įdomų romaną.