Pottermore korespondentas praleido aštuonias valandas stebėdamas tobulai normalų Durslių gyvenimą Warner Bros studijoje Londone.

„Kaip ir profesorė Makgonagal prieš mane, aš visą dieną laukiau Ligustrų gatvės ketvirto namo lauke, kad sužinočiau, ar gandai buvo tiesa,” – dalinosi įspūdžiais korespondentas.

Jeigu jie egzistuotų, kaimyninių namų gyventojai būtų timpčioję savo  tinklines užuolaidas norėdami pamatyti, kaip žvaigždės žybčioja aplink namą Litl Vinginge, kuriame Haris Poteris praleido 11 metų ir šešias vasaras.

Metų metais mes galėjome grožėtis Petunijos, Vernono ir Dudlio priemiesčio rūmų tvarkinga veja ir puikiai prižiūrimu eksterjeru. Bet, norint atšvęsti šiemet sukakusias penkioliktąsias „Hario Poterio ir Išminties akmens“ metines, ketvirtojo namo durys pagaliau buvo atvertos.

„Tą dieną lietus jau artėjo ledine dangaus juosta, kai patį pirmąjį kartą įžengiau į Hario vaikystės namus, tačiau net lietus  nesugebėjo sugadinti tokio įvykio. Ypač kai Fiona Shaw, talentinga aktorė, vadinusi Petuniją Dursli, atidarė mums savo „namų” duris.” – pasakojo korespondentas. „Segėdama ponios Dursli perlus, Fiona perkirpo raudoną kaspiną ir įleido mus vidun. Bet vos tik mes buvome bežengiantys per slenkstį, ji užtrenkė duris mums prieš nosis ir bandė nuvyti mus kalbėdama tetos Petunijos akcentu: „Kas jūs tokie? Bjaurūs vaikai!“

Nebuvo galima garantuoti, kad Fiona bus čia kiekvieną dieną, laidydama juokelius apie „gražios vietos po laiptais tau” turėjimą, bet „Hario Poterio” fanai tikrai norėtų kad šitaip būtų. Ligustrų gatvės ketvirtas namas lankytojams buvo atvertas nuo gegužės 27 d. iki birželio 6 d. Lankytojai galėjo užsukti į tuometinį Durslių gyvenamąjį kambarį ir stebėti laiškų antplūdį, kurio dėdė Vernonas stengėsi žūtbūt išvengti.

Vos įžengus, nesunku pastebėti, koks priešiškas šis namas yra burtininkų pasauliui. Mažą prieškambarį puošia vazoniniai augalai, bjaurūs tapetai. Ant sienų kabo pažymėjimai, sveikinantys Dudlį nuplaukus penkis metrus ir sėkmingai būnant pietų kontrolieriumi.

Privet_Drive_living_room_alt

Čia netgi yra durys į Hario sandėliuką po laiptais, kuriuo jis eilę metų dalinosi su byrančia namų skalda ir vorais.

Hole vyravo rusvai gelsvos ir lašišos rausvumo spalvos: paliegusio atspalvio tapetai, kurie būtų labai patikę Doloresai Ambridž, spindinčio raštuoto aksomo sofa, perkrauta putliomis pagalvėlėmis, ir viską apjungianti priderinta lempa.

„Ponia Dursli padarė viską, kas geriausia savo namuose,” pasakojo Fiona Shaw. „Bet ji norėjo, kad namas būtų penkis kartus didesnis, nei yra dabar, norėjo, kad ji pati būtų dar labiau kerinti, nei yra dabar, ir greičiausiai penkis kartus turtingesnė. Visa tai kilo iš pavydo: ji pavydėjo savo seseriai. Aš manau, kad magiją galima pakeisti vaizduote. Tu arba esi lakios vaizduotės žmogus, arba nori tokiu būti. Ponia Dursli yra tokia, kokia yra.”

Fiona_Shaw_outside_Privet_Drive

Šie daiktai – kartūnas, servetėlės, trofėjus, pagamintas iš grąžtų, gautų pono Durslio darbovietėje – puikiai iliustravo ponios Dursli nuožmų namų pasididžiavimą. Namų dekoratorė Rosie Goodwin prasitarė, kad perkelti Durslių namą į realų gyvenimą nebuvo sunki užduotis, nes knygose viskas buvo labai aiškiai išdėstyta.

„Mes žinojome, kad jie buvo gana nemalonūs žmonės,” sakė ji. „Mes žinojome, kad jie buvo emocionaliai uždari ir nemėgo rizikuoti. Taigi, viską gavome iš pagrindinių universalinių parduotuvių. Tai gana ištikimas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimtųjų baldų stiliaus reprezentavimas.”

Viskas buvo labai žiobariška, išskyrus tai, kad ant Durslių svetainės lubų kabojo tūkstančiai originalių laiškų iš „Išminties akmens” filmo, kviečiančių Harį mokytis Hogvartse.

John‘as Richardson‘as, specialiųjų efektų vadovas visuose „Hario Poterio” filmuose, taip pat atvyko aplankyti ketvirtojo namo ir pristatyti mašiną, kurią jis sukūrė prieš 15 metų, skirtą šaudyti tūkstančiams žaliu rašalu išmargintų laiškų.

WB_F2_HarryAndDursleysLettersAtPrivetDrive_00356408

Scena, kai Dursliai gūžėsi kempe, kai tūkstančiai laiškų užpildė namą, palikdami juos beveik palaidotus po popieriumi su žaliu rašalu, nebūtų galėjusi įvykti be John‘o pagalbos.

„Visi iš pradžių kalbėjo, kad laiškams naudojome CGI (angl. computer generated imagery),” sakė Johnas. „Bet aš pasakiau jiems: „Ne, mes galime tai padaryti mechaniškai“. Ir tai atrodė daug geriau. Žinoma, po to, kai paleidome 2000 laiškų skraidyti per visą kambarį, vėliau turėjome juos visus surinkti. Ir tai buvo labai sudėtinga užduotis mums dviems.”

Būdami ketvirtajame name taip pat turite galimybę pasiimti vieną iš tų laiškų su savimi namo. Žinoma, jei esate pakankamai greiti.

Laiškus, adresuotus ponui Hariui Poteriui, gyvenančiam sandėliuke po laiptais, ranka gamino grafikos dizaineriai Miraphora Mina ir Eduardo Lima, kitaip žinomi kaip MinaLima.

„Tai buvo pirmasis uždavinys, kurį įvykdžiau „Hariui Poteriui,” – aiškino Miraphora. „Manau, kad aš buvau šiek tiek naivi tam, kas artėjo.” Pora apsiėmė sukurti visus užrašus taikant grafiką visuose filmuose: į tai įeina Dudlio sertifikatai, Magijos žinios, vadovėlių aplankalai, Priekabinikas, Vizlių krautuvėlės prekės.

Grįžtant į Ligustrų gatvės ketvirtą namą: žmonių grandinė, ilgesnė už gyvatę Nadžinę, šliaužė per pilkai rausvą prieškambarį, pro holą į Durslių kiemą.

Number_4,_Privet_Drive_(7119176349)

Išėjus į gryną orą pro sodo vartelius, kažkas šalia tarė savo draugui: „Tai taip paprasta, man tai patinka.” Kitas lankytojas suklegėjo: „Tai verčia mane norėti gyventi knygose. Ech, kaip norėčiau būti knygose.”

Taigi, ar Ligustrų gatvės ketvirtasis namas yra tobulai įprastas?  Taip, bet jis tiesiog traukia viską pamatyti iš arčiau.

Šaltiniai: