Pagrindinis „Hario Poterio” knygų herojus. Gimė 1980 m. liepos 31 d. Jo išskirtinis bruožas – žaibo formos randas kaktoje, kurį paliko Valdovas Voldemortas bandydamas jį nužudyti Avada Kedavros kerais. Sakoma, kad jis paveldėjo tėvo juodus plaukus ir motinos žalias akis. Kai mirė Hario tėvai, jis buvo vienerių metukų, tad Dumbldoras jį atidavė tetai ir dėdei – Petunijai ir Vernonui Dursliams. Šie engė savo sūnėną, tad Hariui iki vienuolikos metų teko gyventi sandėliuke po laiptais. Dudlis jį persekiojo, nemėgo, tad Haris draugų neturėjo. Per savo vienuoliktą gimtadienį Haris sužinojo, jog yra burtininkas ir rugsėjo mėnesį jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojom – magijos pasaulis jį mėgo, gerbė ir palaikė. Hogvartse Haris susirado daug draugų bei patyrė daug nuotykių. Hario geriausi draugai – Ronis Vizlis ir Hermiona Įkyrėlė. Septintosios knygos pabaigoje nugalėjo Voldemortą, bei vedė Džinę Vilzli, susilaukė trijų vaikų. Užėmė Kingslio vietą, kaip Aurorų štabo viršininkas, kai šis tapo magijos ministru.
