Tą nakt Viktoras pabudo išpiltas šalto it ledas prakaito. Jis sapnavo tikrai nemalonų košlarą. Vaikinukas atsistojo, greit apsirengė ir nutarė nueiti į savo slaptavietę- požeminį urvą, kurį iškasė jis pats ir kurmis, gyvenęs netoli Marmeladų. Bet tas urvas nebuvo gilus – galbūt dviejų metrų gylio, jame buvo medinės sienos ir grindys (tiksliau aštuonių ir dešimties pėdų ilgio  lentos, pavogtos iš tėvo malkų atsargų), prie kairiojo kampo gulėjo medinė taburetė bei mažas staliukas (pačio padarytas), o prie dešiniojo – senas mamos fotelis, kurį ji ruošėsi išmesti. Bet berniukui sutrukdė bjaurus kaimynas Arnas Grorelis, mėgstantis būti dėmesio centre, su savo draugija -storuliu Maiklu, buldogo fizioniomiją turinčiu Eriku bei riestanose, kreivakoje Dorota:

-O, kas atėjo? Mūsų Viktoras Marmeladas. Gal dar arbatytės,  Viktoriuk? Kitaip juk peršalsi, ir negalėsi eiti į savo žiobarišką mokyklą, – tarė Grorelis vaidindamas Viktoro mamą Heleną. -O ar mamytė leidžia tokį vėlų vakarą slampioti vienam? Juk tau tik 14, kas bus, jei pargriūsi – juk daktarai tokiu metu nedirba, a?

-Atstok,-tyliai tarė Viktoras. Arnas ištraukė dailią burų lazdelę iš užančio.

-Pavydi? – tarė  sukdamas lazdelę tai į vieną, tai į kitą pusę, – Žinoma, tavo tėvai tau tokios nenupirks, net jei laimėtų milijoną aukso galeonų – juk tu vis vien ja naudotis neišmoksi, – tarė Arnas ir garsiai nusijuokė, padedamas Eriko, Dorotos bei Maiklo.

-Pasakiau atstok.

-O kas bus jei neatstosiu? Numesi ant manęs toną akmenų? Juk tu tik tiek ir pajėgtum, nes esi nevertėlis, kas dar blogiau, negu būti žiobaru (nors aš ir taip grynakraujis).

Viktoro kantrybė baigėsi.

 –Expelliarmus!- tarė jis, savo žvilgsnį nukreipdamas į priešininką. Lazdelė iš Arno rankų nukrrito, Marmeladas ją pakelė ir nukreipė į savo priešą.

Ferula! – suriko, ir po minutės Grorelis gulėjo sutvarstyta koja.

 -Arnai,-suriko Dorota. Ji jau norėjo prie jo pribėgti, bet pamačiusi piktą Viktorą atsitraukė bemaž pusę mylios nuo Marmelado.

 ~~~

Po šio įvykio Viktoras buvo pakviestas mokytis Hogvartse (prieš tai dar gavęs pasipiktinimo laišką nuo Magijos ministerijos), o Grorelis su savo draugais jo kaip ugnies bijo. Bet svarbiausia, jog Marmeladas surado savo galias – jis gali žvilgsniu nuginkluoti žmogų ir iškart žinoti apie šimtą burtažodžių, net jei ankščiau jų nėkart negirdėjo