Direktorė sėdėjo direktorės kabinete. Vakarėjo. Arwen klausėsi nediduko radijo padėto ant palangės, visai šalia jos. Kabinetas atrodė nepaliestas. Visi direktorių paveikslai kabėjo ant sienos. Dabar spintelėje, kur kažkada direktorius Dumbldoras laikė vyno butelius ir minčių kožtuvą, stovėjo spalvingos lempos ir visokie Hogvartso pilies brėžiniai. Visai šalia palangės, apačioje, stovėjo spintelė su mokinių ir mokytojų bylomis, o viršuje spintelės, paskirstymo kepurė. „O dabar, ponai ir ponios, kaip visada su jumis Poterio sargyba”-pranešė per radiją kažkoks vyriškis. Ši laida tapo labai populiaria. Arwen beveik nieko negirdėjo. Jos mintys sukosi kažkur apie neseniai perskaitytą laišką iš Abra magijos akademijos. Pasirodo, Abra akademijos direktorė paprašė pasaugoti jiems svarbią skrynią. Kadangi mokyklos bendradarbiavo, tai Arwen sutiko skrynią pasaugoti iki kovo mėnesio. Paskui Arba magijos akademijos mokykla turės atvykti pasiimti skrynios ir atšvęsti mokyklų susitikimo proga.
Staiga direktorės mintis nutraukė beldimas į duris. Tuk tuk tuk.. Durys atsivėrė nespėjus direktorei nė prasižioti ir į kambarį įėjo magijos ministrė, klastūnyno vadovė, Lurida Revendž. Šiandien, vakare, ji buvo pasipuošusi tamsiai žalia sukne.
-Laba diena direktore-prabilo ji įsakmiu balsu.
Arwen tylėjo. Arwen nesugebėjo nuslėpti draugiško šypsnio, tačiau už Arwen, prabilo Lurida.
-Prieš prasidedant mokslo metams, norėjau su jumis pasikalbėti. Neseniai sužinojau, kad per vasaros atostogas, Stevas Bleck…-bet ministrė matyt apsigalvojo ir nutilo, lyg nepasitikėdama direktore, bet neilgai, vėl pasakė-nesvarbu, man svarbiau ar jūs atleidote tą mokytoją, kaip jis, tą Deividą atrodo Dekerį?
-O taip Lurida, atleidau už neatsakingumą, o dabar jis išvyko iš šalies-atsakė Arwen ir užsidėjo ant galvos juodą skrybėlę, kuri nesiderėjo su tamsiai violetine suknele.-Gal eime į salę? Netrukus atvyks mokiniai, o paskui ir pirmakursiai?
-O taip, žinoma.-pasakė Lurida ir nekantriai nutrepsėjo laiptais žemyn. Direktorė iš paskos.
Ir Arwen ir Lurida atrodė pakankamai jaunos. Bet jos buvo labai subrendusios. Neilgai trukus, jos pasiekė didžiąją salę, į kurią ėjo vis daugiau mokinių. Pasiekusios garbingąjį mokytojų stalą, jos atsisėdo ir ėmė laukti mokinių.
Visi mokytojai buvo pasipuošę ir pakankamai išsiblaškę. Lurida sėdėjo rimta ir koja barbeno sau į sugalvotą ritmą, kad prastumtų laiką, nes neturėjo laiko švaistyti laiko veltui. Ministrė pažvelgė klastūnų ir klastūnių pusėn. Marie kaip visada valdinga ir pasitikinti savimi, puiku, Stevas ištroškęs žinių ir pakankamai tylus. Šiais metais, jie ims praktiką ministerijoje. Pasistengsiu, kad jis taptu mano patarėju. Atrodo susirinko visi išskyrus pirmakursius.
Ir nespėjus niekam nieko daugiau pagalvoti, į salę įžengė pirmakursiai, smalsūs ir išsigandę. Kai vaikai išsirikiavo priekyje, direktorės pavaduotoja ir visi kiti klausėsi naujos kepurės dainos.“ Juk turiu aš smegenų?“-užbaigė kepurė. Kažkas nusijuokė. Lurida greitai pakreipė galvą klastuolių pusėn ir pamatė kratančią savo dailią galvą nuo juoko jauną klastūnę. Tai buvo Lure Jewel. Jauna, bet puikus pavyzdys kitoms klastūnų kartoms, kad ir ne grynakraujams. Lurida nusišypsojo ir net neatkreipė dėmesio, kad paskirstymas prasidėjo. Naujų mokinių minia po truputį tirpo ir direktorė ir Lurida pagaliau labiau nusiramino. Dar po kelių minučių, paskirstymas buvo baigtas. Direktorė atsistojo.
-Sveikinu naujokus ir skanaus.-tai pasakius, stalai lūžo nuo gardaus maisto. Luridai maistas buvo nė motais. Ministrė garsiai pakvietė prie savęs baroną, klastūnyno vaiduoklį.
-Pranešk Lurei, kad ji puiki klastuolė. – liepė ministrė.
Kruvinasis baronas nuskrido link mergaitės, o ši išgirdusi žinią nusijuokė gardžiu juoku ir pamerkė akį klastūnyno vadovei. Lurida greitai nusuko galvą ir pasižiūrėjo į kitus stalus. Grifai dabar sveikino pirmakursius.
-Ačiū Paliunisa- pasigirdo mažos pirmakursės balselis-ir man smagu susipažint.
Lurida vėl pasisuko, į varnanagius. Ten laiminga sėdėjo prefektė Monila plepanti su Yavanna Kementari. Ir į švilpius, kurių prefektė Fiona plepėjo su seniūne Lauren Malign. Visi atrodė laimingi. Praėjo šiek tiek laiko ir direktorė paaiškino keletą dalykų mokslo metų pradžios proga, o paskui buvo įnešta skrynia ir pasakyta, kad mokslo metų viduryje atvyks Arba magijos akademijos mokyklos direktorė ir mokiniai skrynios atgauti. Ir pagaliau, visi išsiskirstė. Lurida pribėgo prie Stevo ir nusivedė jį į gretimą kambarį, šalia didžiosios salės.
-Colloportus, muffliato- vienu mostu ministrė užrakino duris, kitu jas užkerėjo, o trečiu, be burtažodžio uždegė žvakes.-Man reikia su tavimi pasikalbėti.
-Klausau vadove-kreipėsi Stevas į ministrę atšiauriu balsu.
Lurida priėjo arčiau jo. Tada atsisėdo ant paauksuotos kėdės. Kalbėti ji neskubėjo, tačiau žiūrėjo tiesiai Stevui į akis. Stevas nenorėjo nusileisti, todėl atsakė lygiai tokiu pačiu žvilgsniu. Ministrė nusišypsojo ir ištarė:
-Man tu patinki. Esi tobulas. Beje, žinau ką padarei šią vasarą, bet tam prieštarauju, kodėl? Paėmei ko reikėjo, tačiau kodėl žudei?-paklausė jo Lurida.
-Man reikėjo tos šerdies. Su ja aš tapau nuovokesnis, o mano lazdelė gavo dvigubą galią, ir beje, veikia nepriekaištingai, o jis, šiaip ar taip jau buvo senas ir niekam nereikalingas.-ramiai atsakė Stevas.
-Tačiau padarei klaidų, palikai pėdsakus ir beje palikai jį ten. Kadangi esu ministrė, pasinaudojau padėtim ir žmonės to nesužinos ,bet kas būtų, jeigu ne aš? Ir beje niekas iš ministerijos net neįtarė, kad tai tavo darbas, tačiau aš kitokia nei kiti. Atkreipiu dėmesį į menkiausią kruopelę. Toks mano darbas.-pasakė ji.
Stevas nė kiek nesutriko ir įsitaisė fotelyje, priešais ministrę.
-Aš jums be galo dėkingas. Nors kaip sakėte, jie būtų parašę, kad rastas lavonas, bet niekas nebūtų manęs įtaręs.
-Bet aš tave pagavau, norėčiau tave suimčiau. Bet tu išskirtinis. Tu pasižymi jėga, kurios senai nemačiau. Ir prižadu, už savo gabumus būsi apdovanotas. Pirmoji premija tai būti mano patarėju ministerijoje. Kiek žinau, tai šiemet, tu ten praktikantas?-Lurida nekantravo greičiau išeiti. Ji turėjo dar vieną darbą.
-Stevaas apstulbo. Tiesa pasakius, esu sužavėtas. Manęs nelabai domina ministerija, bet būti jūsų patarėju? Čia tai jėga?-Pasakė Stevas kiek sau, ne jai-žinoma sutinku.
Lurida atsistojo ir pasakė.
-Tuomet iki susitikimo jau kitą savaitę.-Lurida pakilo ir nuėjo. Durys jai pačiai atsidarė, net be lazdelės. Ji išėjo ir paliko Stevą tamsoje.
Praėjo diena po rugsėjo pirmosios. Arwen buvo pranešta apie baisius mokinių prasižengimus, bet kaip visuomet, klastuolių elgesį užglostė Lurida.
-Aš atsakau už jų elgesį, jie bus nubausti-pasakė klastūnyno vadovė.
Nieko nelaukusi, vakare, ji jau sėdėjo klastuolių požemyje ir kalbėjosi su Stevu, Marie, Broncipine ir Mariana, trečiakurse klastūne.
-Nesuprantu Mariana, kodėl tu įsikišai į šį pokalbį, tačiau ir tau prilips ta pati bausmė, man jau nusibodo jus dangstyti. Tai bus pamoka visiems-nukirto Lurida.
-Bet Lurida- maldaujamai sužviegė Mariana, kuri bijojo bausmės.
-Viskas baigta. Jūs visi turėsit padėt mokyklos personalui, taip.-Lurida nutilo, atrodo mąstė.-Marie ir Broncipinė padės Sanguinary miške.
Pasigirdo džiaugsmo kliegesys, visi tikėjosi ko nors siaubingo.
-Nėra ko čia juoktis, Stevas ir Mariana dirbs bibliotekoj. Tai tiek.-Lurida išėjo palikdama vaikus vienus.
Stevas įsitaisė žaliam krėsle ir pasakė:
-Kuo mes kalti, kad kiti negali apsigint?
Niekas jam neatsakė, visi tylėjo. O visiems tylint, Marie atsistojo ir greitu žingsniu nuėjo į merginų kambarį. Broncė iš paskos.
Tuo metu, švilpynės bendrajame kambaryje, sėdėjo Neonelis ir Takami. Abu džiugiai susijaudinę. Jie aptarinėjo dienos įvykį.
-Na, bet žinoma, jiems niekas nieko nedarys-Takami iš pykčio šiaušėsi plaukai-jų vadovė Lurida magijos ministrė ir ji viską atleidžia.
Neonelis tylėjo, o per tą laiką, Hana pakilo ir nubėgo miegoti. Švilpynės bendrajame kambaryje visi aptarinėjo klastūnų poelgį. Niekas iš švilpių to nekoregavo. Visi buvo susikrimtę. Tada nuo minios atsiskyrė Lauren ir priėjo prie berniuko.
-Ar viskas gerai? Atrodai susikrimtęs.-paklausė ji.
-O, viskas gerai, tikrai-pakėlė akis į Lauren Neonelis ir nuėjo į berniukų kambarį.
Neonelis išsitraukė iš kuprinės kerėjimo užrašus ir lazdele ėmė praktikuotis mojuoti. Gal šitaip nusiraminsiu? Prabėgo penkios minutės. Kambario durys atsivėrė ir įėjo Takami.
-Ką tik kalbėjau su Lauren. Pirmoji diena mokykloje jai praėjo puikiai, jei ne šis įvykis. Beje, ar tau tikrai viskas gerai?-pakartojo Takami Lauren žodžius-atrodai baisiai.
Neonelis paaiškino, kad yra susinervavęs, nes Hana sužinojo, kad jis yra nekenčiamas klastūnų, ar bent jau toks buvo. Takami pasakė, kad visiems nusišvilpt koks jis yra ir svarbiausia nenuleist rankų, su visais elgtis draugiškai ir gerai.Neonelis sutiko ir vaikai kartu nuėjo miegoti.

Autorius: Neonelis Sendoras