Savo galias aš gavau labai netikėtai, nat pati to nesuprasdama. Tiesiog mano mama yra žiobarė, o tėvas… Hmm… Mes apie jį nekalbam, bet buvau išgirdusi, jog mama su juo išsiskyrė dėl to, jog jo močiutės prosenelės teta buvo ragana… Brr, pašiurpau, bet vėliau, suradusi kelią į kažkokį kitą pasaulį, supratau, jog ragana – tai ne karpomis apaugusi bjauri žmogysta, valganti vaikus, o moteris, galinti burti. „Cha“,-pamaniau. „Ir aš taip galiu. „Abrakadabra“ ir jau turiu kažką. Pavyzdžiui, obuolių pyragą ar dar ką nors… Bet tik pagyvenusi magijos pasaulyje supratau, jog aš esu purvakraujė ragana, ir galiu išburti ką tik noriu: nuodus, gyvūną paversti puodeliu ar pan. Bet man teko daug mokytis, kol tai pasiekiau (nors mano mama labai nenorėjo, kad aš galėčiau mokytis Hogvartse, nes sakė, jog žmonės raganomis pramins, dar ant laužo sudegins kaip senais laikais).
Na, grįžkim prie temos.Taigi, mano magiška galia – žmogui sukurti tokį pavidalą, kokį aš tik noriu. Todėl savo koledže (Švilpynė) esu geriausia mokinė per transfigūracijos pamokas.