Kvidičas realybėje

Kvidičas – populiariausia burtininkų sporto šaka. Dėl jo pamišę ne tik žaidėjai, bet ir žiūrovai.  Žaidimas įtraukia ir knygų personažus, ir žiobarus, tad turbūt nekeista, kad kvidičas populiarėja tarp studentų. Pasirodo, jog nemagiška šio žaidimo versija tampa vis populiaresnė tarp JAV koledžų. Beje, žaidžiant „žemišką“ kvidičą taip pat tenka lakstyti apžergus šluotą.

Žemiškoji versija vadinama šiek tiek kitaip – „Muggle Quidditch“  vietoj tiesiog „Quidditch“. Sportas susiformavo 2005 metais, kai Middlebury Koledžo studentas žaidimą adaptavo nemagiškajam pasauliui. Jo populiarumas greitai augo, ir šiandien kvidičo komandas turi daugiau nei 150 JAV koledžų.

Knygų serijoje apie Harį Poterį burtininkai kvidičą žaidžia lėkdami su ant skraidančių šluotų. Tuo tarpu vadinamieji  Žiobarai  bėgioja šluotas tiesiog laikydami tarp kojų. Tai daug sudėtingiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Tai tiesiog nepatogu”, teigia vienos komandos kapitonė. „Mūsų bendruomenė kol kas dar nedidelė. Dar ne visi turi šluotas, todėl kai kurie vietoj jos naudoja beisbolo arba žolės riedulio lazdas. Čia pas mus naudojami tik du lankai-vartai – iš tikrųjų jų turėtų būti trys“, priduria mergina.

Kaip ir originalioje išgalvoto žaidimo versijoje, kiekviena kvidičo komanda turi septynis žaidėjus: tris puolėjus, du atmušėjus, gynėją ir gaudytoją. Puolėjai gauna taškų įmetę tinklinio kamuolį (kritlį) per vieną iš trijų lankų. Kiekvienas pataikymas vertas 10 taškų. Tiesa, tuo pat metu tenka išvengti priešininkų atmušėjų mėtomų kamuolių (muštukų) – jei toks kamuolys pataiko persekiotojui, jis kritlį turi paleisti iš rankų. Gynėjo tikslas yra apsaugoti tris vartų lankus, o gaudytojas turi pagauti šmaukštą – teniso kamuoliukais prikimštą kojinę, kurią nešasi aukso spalva apsirengęs bėgikas. Už tokį pagavimą komanda papildomai gauna 30 taškų.

Kaip visa tai atrodo, pamatysite pažiūrėję video siužetą 😉