J. K. Rowling atsako į fanų klausimus (2 dalis)
Po septintosios knygos apie Harį Poterį išleidimo LeakyCauldron suorganizavo interviu su J. K. Rowling, kurio metu ji atskleidė daug anksčiau neminėtų paslapčių, papasakojo, koks tolesnis knygos herojų likimas.
Interviu su J. K. Rowling antra dalis. Pirmąją skaitykite čia.
Laura Trego: Ar buvo kokia nors priežastis, kodėl direktoriaus kabinete, kai Haris jame lankėsi nugalėjęs Voldemortą, nebuvo Sneipo portreto?
J. K. Rowling: Taip, buvo. Sneipas efektingai paliko savo postą prieš mirtį, tad nenusipelnė priklausyti šiam didingui ratui. Tačiau manau, kad Haris norėtų būti garantuotas, kad laikui bėgant Sneipo portretas atsirastų čia.
Stephanie: Jeigu lazdelė pasirenka burtininką, tai kodėl paveldėta lazdelė taip pat sėkmingai veikia, pvz. Nevilis naudoja tėvo lazdelę?
J. K. Rowling: Kaip įrodė Olivanderis, burtininkas gali naudoti beveik visas lazdeles, tačiau ta lazdelė, kuri burtininką pasirenka, veiks geriausiai. Manau, kad lazdelė, gauta iš šeimos nario, veiks truputį geriau nei ta, kuri parinkta atsitiktinai.
James Farrell: Kaip Ambridž sugebėjo iškviesti gynėją nešiodama medalioną, jeigu Hariui to nepavyko padaryti?
J. K. Rowling: Todėl, kad ji yra nedora. Ji yra artima tam siaubingam daiktui, kuris labiau jai padėtų, o ne trukdytų.
Tineke: Kas nutiko Persiui? Ar jis grįžo į darbą Ministerijoje?
J. K. Rowling: Taip, naujasis Persis gavo aukštas pareigas ir yra pavaldus Kingsliui.
Su: Kaip Nevilis gavo Grifo kardą? Ar yra koks ryšys tarp jo ir Paskirstymo kepurės?
J. K. Rowling: Taip, yra labai stiprus ryšys su kepure! Nevilis, labiausiai nusipelnęs grifiukas, paprašė pagalbos taip, kaip Haris Paslapčių kambaryje, ir Grifo kardas buvo atkeltas į seną Grifo kepurę – kaip žinote, Paskirstymo kepurė buvo Godriko Grifo. Graibštuolis buvo neteisus – Grifas „nepavogė“ kardo, net jei jūs esate goblinų fanai ir tikite, jog goblinų rankų darbai priklauso gamintojams.
Steph: Ar Azkabaną vis dar saugo Psichai?
J. K. Rowling: Tikrai ne. Psichai visada buvo vyraujančios korupcijos Magijos ministerijoje ženklas, kaip Dumbldoras nuolat minėdavo.
Smallbutpowerful: Ar galite papasakoti, kaip atrodė Švilpynės bendrasis kambarys, kuriame Haris niekad nesilankė?
J. K. Rowling: Į Švilpynės bendrąjį kambarį galima patekti per portretą šalia virtuvių, kaip tikriausiai jūs jau pastebėjote. Atsiprašau, turėčiau sakyti „piešinys“, o ne portretas, nes jis nejuda. Kambarys labai jaukus ir malonus, visiška priešingybė Sneipo požemiui. Čia daug geltonų užuolaidų, didelių fotelių ir mažyčių požeminių tunelių, vedančių į miegamuosius, kurių durys apvalios, tarsi statinės dangtis.
Camille: Kaip toliau gyvena Džordžas be savo dvynio brolio?
J. K. Rowling: Na, nemanau, kad Džordžas kada nors atsigavo netekęs Fredžio, ir man dėl to labai liūdna. Tad pirmąjį sūnų jis pavadino Fredžiu ir toliau tęsia sėkmingą karjerą, padedant Roniui.
Jessica Lynn: Ar Hagridas mato Testralius, kad gali juos treniruoti? Jei taip, kieno mirtį jis matė?
J. K. Rowling: Hagridas per savo gana ilgą gyvenimą matė daug mirčių, tad taip, jis mato Testralius.
Allie: Ką iš tikrųjų matė Dumbldoras Kitrošmų veidrodyje?
J. K. Rowling: Jis matė savo šeimą gyvą ir laimingą – Ariana, Persifalis ir Kendra grįžo, o Aberfortas susitaikė su juo.
Snapedinhalf: Jūs pažadėjote, kad kažkas septintoje knygoje pradės burti. Aš ją perskaičiau tris kartus, tačiau neradau, kas tai galėtų būti!
J. K. Rowling: Atsiprašau dėl to, tačiau aš apsigalvojau! Pirmiausia mano planuose buvo istorija apie kažką, sugebėjusį patekti į Hogvartsą prieš tai nenaudojus magijos, tačiau aš apsigalvojau, kai parašiau trečiąją knygą.
Christiana: Kaip Voldemortas atgavo lazdelę grįžęs iš tremties?
J. K. Rowling: Kirmis, pataikaudamas Voldemortui, išgelbėjo ją iš tos vietos, kur nukrito lazdelė, ir atnešė ją valdovui. Sutinku, kad tai turėjo būti didelis žygis žiurkei, tačiau jos – labai protingi gyviai!
Amanda: Aš užaugau su Hariu ir jo draugais. Ar kuris nors iš personažų pasikeitė netikėtai, kai užaugo?
J. K. Rowling: Jie tapo tokie, kokius aš įsivaizdavau, kad taps. Žinoma, jie pasikeitė, kaip rašiau, tačiau niekas manęs labai nenustebino.
Ravleen: Kiek faktas, jog Voldemortas buvo pradėtas meilės eliksyro dėka, turi bendro su tuo, jog jis nemokėjo suprasti meilės? Ar čia yra daugiau simbolikos?
J. K. Rowling: Tai buvo simbolinis būdas parodyti, jog jis gimė ne iš meilės, tačiau žinoma, viskas būtų buvę kitaip, jei Meropė būtų išgyvenusi, auginusi jį pati ir mylėjusi sūnų. Kerai, kurių paveiktas Tomas Ridlis pradėjo Voldemortą, yra labai svarbūs, nes rodo prievartą. Be to, galėjo būti ir kitokių žalingų būdų patekti į pasaulį kaip tokios sąjungos vaisius.
Lechicaneuronline: Ar manote, kad Sneipas – didvyris?
J. K. Rowling: Taip, manau, nors ir turintis trūkumų. Anti-herojus, tikriausiai. Jis nėra ypač mėgiamas žmogus. Jis išlieka gana žiaurus, chuliganas, pilnas pykčio ir pavojaus. Tačiau jis mylėjo ir parodė atsidavimą mylimajai ir galiausiai dėl to paguldė galvą. Tai tikrai didvyriška!
James Farrel: Voldemortas niekada niekam nepasakojo apie horokrusus, tad kaip Regulas Blekas suprato paslaptį?
J. K. Rowling: Horokruso magija nėra Voldemorto išradimas. Kaip pasakojama knygoje, tai padarė kiti burtininkai, tačiau jie niekada nebandė sukurti jų šešių. Voldemortas paliko keletą netiesioginių užuominų. Būdamas išdidus, jis nemanė, kad kiti bus tokie protingi, kad supras jas. (Jis taip pasielgė Mažojo Hengltono kapinėse prie Hario). Jis padarė tai priešais Regulą ir Regulas atspėjo teisingai, ką padarė Voldemortas, tad Voldemortas buvo įsitikinęs, jog jis nemirtingas.
Jaclyn: Ar Lilė kada nors jautė ką nors Sneipui?
J. K. Rowling: Taip. Ji galėjo pamilti Sneipą (ji tikrai mylėjo jį kaip draugą), jei jis nebūtų pamėgęs Juodosios magijos ir nebūtų bendravęs su bjauriais žmonėmis.
Boggo: Ar pasirinktumėte Neregimąjį apsiaustą, kaip rašėte knygoje, ir ar susigundytumėte kitomis Relikvijomis?
J. K. Rowling: Susigundyčiau tuo, kuo Haris, t.y. Akmeniu. Tačiau, kaip galiausiai Haris padarė, manau, jog didžiausia išmintis yra tada, kai suvoki, jog visi turime mirti, ir žengi į priekį.