Kažkur didingoje pilyje yra vienas įdomus paveikslas, patraukiantis akį savo paprastumu, bet tuo pačiu intriguojantis modernumu bei idėja, už kurio – Grifų Gūžtos koledžo mokinių antrieji namai. Čia gali jaustis saugus ir ramus, nes net ir jei už tavęs stovėtų Psichas ar pats baisiausias tavo priešas, tikrai bus tokių, kurie tave apgins, nors ir nelaimės kovoje. Gi ne veltui mūsų charakterio simboliai – drąsa ir draugiškumas. O draugų susirasti čia, Grifų Gūžtoje, gali tikrai labai daug. Tiesiog prieik, pasisveikink, nusišypsok ir jūs kartu smagiai praleisit laiką. Galų gale, tapsit neišskiriamais draugais, nes čia visi kaip vienas.
Reikia nepamiršti mūsų gūžtos interjero. Čia beveik visi krėslai raudoni. Sienos iškaltos tamsiomis lentomis, priešais židinį stalas, prie kurio ir vakarą ir rytą labai jauku. Čia taip pat yra didžiulis langas, pro kurį matosi kone visas pasaulis. Taip ir norisi kartais stovėt ir žiūrėt, mėgautis šiuo nuostabiu vaizdu, netgi tada, kai už lango pilkas dangus, lietus pliaupia. Net tada dauguma grifų gali atrasti grožį paprastoje pelkės balutėje.
Dauguma mokinių mėgsta susirinkti vakarais prie židinio, aptarti dienos įvykius, apšnekėti kelis nedraugiškus mokytojus ar mokinius. Ar tiesiog pasidžiaugti gyvenimu. O kai tau liūdna ir susirangęs ant fotelio žiūri į tuštumą, prie tavęs prieina tavo draugas, tvirtai apkabina, ir tavo liūdnos nuotaikos kaip nebūta, pasaulį, kurį supo liūdesys, užlieja šiluma ir šviesūs prisiminimai. Vakarykštė diena niekad nesugrįš, o rytojus niekad neateis, todėl mes gyvename dabartimi.
Čia taip šilta ir gera. Ir tai ne namas, tai mūsų, grifų, namai.