Nežinau, nepamenu, kiek man metų buvo, kai į rankas pirmą kartą paėmiau HP knygą. Bet, manau, tai visiškai nesvarbu.
Kad ir kaip keista būtų, bet pirmoji HP knyga, kurią perskaičiau, buvo „Haris Poteris ir Ugnies Taurė”. Ją man padovanojo krikštatėvis kažkelinto gimtadienio proga. Pamenu, kai išsitraukiau iš maišelio tą knygą, apstulbau. Tokia didelė ir… Nemaniau, kad sugebėsiu ją perskaityt. Bet po kelių dienų nebuvo ką veikt ir pradėjau skaityt… Ir įnikau… Perskaičiau man tuo metu visai per trumpą laiką – 5 dienas. Nors jum tai turėtų pasirodyt ilgai. Ta knyga man labai patiko ir ją skaičiau ir skaičiau daug kartų. Po to išsidrąsinau tėvų paprašyt nupirkt pirmąsias tris knygas (nes domėjaus ir sužinojau, kad tokios yra). Taigi mamą priverčiau nueit į vienintelį Gargždų knygyną ir išleist nemažai pinigų… Nors mamai tai ir nepatiko, bet aš buvau laiminga apsikabinusi visas keturias knygas… Taip ir įnikau skaityt visas iš eilės…
Po to prasidėjo ilgas penktosios knygos laukimas. Nepamenu, ar reikėjo ilgai laukt. Pamenu, kaip eidavau prie Gargždų knygyno ir ten buvo plakatas, kad tą ir tą dieną ir tą valandą pasirodys HP5. Labai laukiau ir atėjus tai dienai (30min praėjus po tos knygos pardavinėjimo pradžios) jau spaudžiau tą knygą savo rankose.Ir vėl įnikau į skaitymus. O šeštosios knygos teko laukt ilgai. Per tą laukimą net atslūgo tas didysis „užsivarymas” ant HP, nes atsirado kitų dalykų, kurie mano gyvenime tapo svarbūs. O kai galų gale atėjo ta diena, kai galėjau nusipirkt tą knygą nuvariau tėvus į Klaipėdą, į Akropolį ir ten knygyne „Baltos lankos“ (super ten tas knygynas, iki šiol ten nevengiu užeit) vos įėjau pamačiau sukrautas HP6 knygas. Kokia laimė!
Bet vis dėlto visas HP knygas perskaičiau ne po vieną kartą, tik išskyrus HP6 nedrįsau skaityt antrą kartą…