Doros Tonks istorija
„Kaip aš skaičiau HP knygas”Mėgdavau skaityti, o ypač fantastines, kupinas veiksmo ir nuotykių knygas. Skaičiau ir domėjausi įvairių įvairiausiomis knygomis, tačiau apie Harį Poterį nedaug ką žinojau…
Viskas prasidėjo nuo to, kai dar prieš kokius 4 metus per Šv. Kalėdas po eglute radau knygą. Tai buvo pirmoji Hario Poterio knyga „Haris Poteris ir išminties akmuo”. Labai greitai perskaičiau šią knygą ir ji man be galo patiko. Susižavėjau veikėjais ir pačia mintimi apie Hogvartsą, bei magišką pasaulį. Kovojau prieš blogį kartu su mažaisiais herojais. Vienu žodžiu, be galo įsijaučiau į šią knygą ir supratau, jog seniai skaičiau kažką dar tokio šaunaus.
Po kurio laiko knygynuose pastebėjau antrąją dalį „Haris Poteris ir paslapčių kambarys” ir beabejo nusipirkau. Kadangi man labai patiko pirmoji dalis, skaitydama laukiau kažko įpatinko ir… Sulaukiau! Mane tikrai sužavėjo ta nuostabi J.K. Rowling fantazija. Ji tikrai labai lakios vaizduotės. Ne kiekvienam į galvą gali ateiti tiek nuostabių minčių. Na, kad ir apie basiliską tūnanti požemiuose, apie feniksą kuris išgydo žaisdas savo ašaromis ir net apie dienoraštį kurį Haris perveria basilisko iltimi. Tikrai labai įdomu buvo skaityti.
Dar vėliau nusipirkau ir trečiąją dalį „Haris Poteris ir azkabano kalinys”. Tai tikrai labai šauni knyga. Ją galima skaityti iš naujo ir naujo. Matyt autorei parašiusiai pirmą dalį rašyti kitas dalis buvo daug lengviau. Man trečioje dalyje labai patiko tai, jog atsirado kažkas ko Haris labai ilgai laukė, vienintelis, nors ir netikras giminaitis – krikštatėvis. Haris labai jį mylėjo ir buvo tikrai be galo gražu. Man taip pat kiekvienoje dalyje labai patiko įvairios pamokos kurios vyko Hogvartse. Per jas buvo galima pasijuokti iš linksmų situacijų.
Ketvirtoji dalis mane sužavėjo labiausiai ir visų prieš tai skaitytų. Galbūt dėl to, kad vyko turnyras ir, kad į Hogvatsą atvyko daugybė mokinių iš kitų mokyklų. Ketvirtoji dalis tikrai buvo pilniausia nuotykių ir įvairių situacijų.
Penktoji HP dalis „Haris Poteris ir fenikso brolija” man taip pat labai patiko. Joje buvo rašoma apie tai, kaip įsikūrė toji brolija ir kaip ji veikė. Buvo tikrai įdomu… Tačiau nors ir pati storiausia, man ne pati įdomiausia ir visų.
Šeštoji dalis „Haris Poteris ir netikras princas” tikrai smagiai skaitėsi. Nors ir pati pradžia buvo gana neįdomi, tačiau vėliau mane labai pritraukė prie knygos. Ilgai apsikabinusi knygą skaitydavau nuo ryto iki vakaro. Man patiko dar ir tai, jog Rowling sugebėjo beveik visoje knygoje palikti tokią kaip ir paslaptį ir sugebėjo ilgai neatskleisti kas yra tas netikras prinas. Na, o kai žuvo Dumbldoras, man jo buvo labai gaila. Be galo…
Septintoji dalis „Haris Poteris ir mirties relikvijos” mane labai sužavėjo. Juk atsiskleidė daugybė paslapčių kurios nedavė mums ramybės iki tol. Tikrai buvo labai įdomu skaityti. O man asmeniškai įdomiausia ta vieta kur rašo apie įvykius „Po 19 metų”…
„Kaip aš skaičiau HP knygas”Mėgdavau skaityti, o ypač fantastines, kupinas veiksmo ir nuotykių knygas. Skaičiau ir domėjausi įvairių įvairiausiomis knygomis, tačiau apie Harį Poterį nedaug ką žinojau…
Viskas prasidėjo nuo to, kai dar prieš kokius 4 metus per Šv. Kalėdas po eglute radau knygą. Tai buvo pirmoji Hario Poterio knyga „Haris Poteris ir išminties akmuo”. Labai greitai perskaičiau šią knygą ir ji man be galo patiko. Susižavėjau veikėjais ir pačia mintimi apie Hogvartsą, bei magišką pasaulį. Kovojau prieš blogį kartu su mažaisiais herojais. Vienu žodžiu, be galo įsijaučiau į šią knygą ir supratau, jog seniai skaičiau kažką dar tokio šaunaus.
Po kurio laiko knygynuose pastebėjau antrąją dalį „Haris Poteris ir paslapčių kambarys” ir beabejo nusipirkau. Kadangi man labai patiko pirmoji dalis, skaitydama laukiau kažko įpatinko ir… Sulaukiau! Mane tikrai sužavėjo ta nuostabi J.K. Rowling fantazija. Ji tikrai labai lakios vaizduotės. Ne kiekvienam į galvą gali ateiti tiek nuostabių minčių. Na, kad ir apie basiliską tūnanti požemiuose, apie feniksą kuris išgydo žaisdas savo ašaromis ir net apie dienoraštį kurį Haris perveria basilisko iltimi. Tikrai labai įdomu buvo skaityti.
Dar vėliau nusipirkau ir trečiąją dalį „Haris Poteris ir azkabano kalinys”. Tai tikrai labai šauni knyga. Ją galima skaityti iš naujo ir naujo. Matyt autorei parašiusiai pirmą dalį rašyti kitas dalis buvo daug lengviau. Man trečioje dalyje labai patiko tai, jog atsirado kažkas ko Haris labai ilgai laukė, vienintelis, nors ir netikras giminaitis – krikštatėvis. Haris labai jį mylėjo ir buvo tikrai be galo gražu. Man taip pat kiekvienoje dalyje labai patiko įvairios pamokos kurios vyko Hogvartse. Per jas buvo galima pasijuokti iš linksmų situacijų.
Ketvirtoji dalis mane sužavėjo labiausiai ir visų prieš tai skaitytų. Galbūt dėl to, kad vyko turnyras ir, kad į Hogvatsą atvyko daugybė mokinių iš kitų mokyklų. Ketvirtoji dalis tikrai buvo pilniausia nuotykių ir įvairių situacijų.
Penktoji HP dalis „Haris Poteris ir fenikso brolija” man taip pat labai patiko. Joje buvo rašoma apie tai, kaip įsikūrė toji brolija ir kaip ji veikė. Buvo tikrai įdomu… Tačiau nors ir pati storiausia, man ne pati įdomiausia ir visų.
Šeštoji dalis „Haris Poteris ir netikras princas” tikrai smagiai skaitėsi. Nors ir pati pradžia buvo gana neįdomi, tačiau vėliau mane labai pritraukė prie knygos. Ilgai apsikabinusi knygą skaitydavau nuo ryto iki vakaro. Man patiko dar ir tai, jog Rowling sugebėjo beveik visoje knygoje palikti tokią kaip ir paslaptį ir sugebėjo ilgai neatskleisti kas yra tas netikras prinas. Na, o kai žuvo Dumbldoras, man jo buvo labai gaila. Be galo…
Septintoji dalis „Haris Poteris ir mirties relikvijos” mane labai sužavėjo. Juk atsiskleidė daugybė paslapčių kurios nedavė mums ramybės iki tol. Tikrai buvo labai įdomu skaityti. O man asmeniškai įdomiausia ta vieta kur rašo apie įvykius „Po 19 metų”…
Hario Poterio knygos manau sužavėjo ne tik mane, bet ir kitus. Juk jos pilnos nuotykių ir fantastikos…