Klodina pabudo pirmoji. Atsisėdusi ėmė apžiūrinėti Sneipo veidą, besiilsintį ant lieso, ilgapirščio delno. Miegas išlygino kampuotus bruožus, jis atrodė gerokai jaunesnis, beveik berniokiškas. Net raukšlės, paprastai įsirėžusios kaktoje, nebuvo matyti.
Skaityti toliau
Sneipas, netardamas nė žodžio, stebėjo kaip Dumbldoras suka ratus po kabinetą, plevėsuodamas savo purpurinio apsiausto skvernais. – Tai sakai, raktas nuo Pragaro vartų, Severai? – paklausė galop klestelėjęs į krėslą.
Skaityti toliau
– Taigi, kokia buvo jo reakcija? – Geresnė nei tikėjausi, blogesnė nei norėjau. – Kalbi kažkokiom mįslėm, Severai, – Lubinas su trenksmu pastatė taurę ugninės. Gintarinis skystis išsiliejo, aptaškydamas viską aplinkui:
Skaityti toliau
Haris nebuvo tikras, kiek laiko jis plūduriavo, įsikibęs už medžio šakos. Buvo tamsu, pūtė žvarbus šiaurės vėjas. Tolumoje bolavo pilis, ir pagal tai, kad šviesos degė tik viršutiniuose aukštuose, berniukas
Skaityti toliau
Diena vijo dieną. Hogvartse nebebuvo girdėti mokinių šurmulio, mat po Kalėdų daugelis išvyko atostogų. Nebebuvo ir Klodinos. Pilyje, be saujelės mokytojų, liko tik Haris su Hermiona ir keletas klastuolių, tarp
Skaityti toliau