Kas tavo mėgstamiausias Hogvartso personalo narys? Nuostabusis Dumbldoras? Patikimoji Makgonagal? Mylimas Hagridas? Spėjame, kad Filčas tikrai nepatenka į tavo mėgstamiausiųjų penketuką.
Bjaurusis ūkvedys Argas Filčas niekada nebuvo mylimiausias Hogvartso personalo narys. Bet ar tikrai jis buvo toks blogas? Galbūt jis tik nusivylęs nevertėlis, įstrigęs burtų pilnoje mokykloje?
Hario metais Hogvartse Filčas tikrai nebuvo saulės spindulys – tiesą sakant, jis buvo tikrų tikriausias skundikas. Prisiminkime tą kartą, kai jis apkaltino Harį atidarius paslapčių kambarį. Arba jo klasikinę frazę „Mokiniai ne lovose!”. Atrodo, kad Filčas buvo pasiruošęs visur sunaikinti džiaugsmą.
Nors visa tai atrodo neįtikima, bet viskam yra protingas paaiškinimas – iš tikrųjų giliai širdyje Filčas yra mielas vyrukas.
Jis gerai atlieka savo darbą
Visi žinome, kad Filčas mėgsta žaisti pagal taisykles. Jo draudžiamų daiktų sąrašas kiekvienais metais papildomas vis naujais, dažnai atsiranda naujų koridorių, į kuriuos draudžiama eiti, o Hario penktaisiais mokslo metais įvedami ir baisieji švietimo dekretai.
Bet tam yra paaiškinimas – Filčas tik atlieka savo darbą.
Taip, jis entuziastingai mėgaujasi mintimis apie pagautus mokinius, bet tokia užduotis greičiausiai yra jo darbo aprašyme. Bet kuris magiškų ar kitokių mokyklų ūkvedys turi išlaikyti pastatą švarų ir tramdyti nepaklusnius mokinius – tai tėra standartinis prižiūrėtojo elgesys.
Tiesą sakant, jis tik saugojo jaunus vaikus nuo susidūrimo su didžiuliu trigalviu šunimi uždraustajame koridoriuje ir nesuskaičiuojamu kiekiu pavojingų gyvūnų uždraustajame miške. Filčas tik rūpinosi visais. Taisyklių juk reikia laikytis.
Kaip ir visi, jis turi nesaugumo jausmą
Filčo sunkus charakteris, bet viskas pasidaro šiek tiek aiškiau sužinojus, jog jis yra nevertėlis. Nevertėlis – magiškoje šeimoje gimęs žmogus be magiškų galių – skamba kaip viena žiauriausių nesėkmių burtininkų pasaulyje. Taigi nereikėtų stebėtis, kad Filčas iš džiaugsmo nešuoliuoja Hogvartso koridoriais. Žinant dar ir tai, kad jis kasdien dirba mokykloje, pilnoje magiškų pokštininkų, staiga jo panieka Hogvartso mokiniams atrodo kaip ir suprantama.
Apie tai sužinojome, kai Haris ant Filčo stalo rado laišką (kurį Haris tiesiog paėmė ir perskaitė, visiškai be jokios pagarbos Filčo asmeniniams daiktams), kuris, pasirodo, buvo apie pradedančiųjų magijos kursus.
Jis gali suteikti daug meilės
Filčas savo panieką išlieja ant visų, kurie išdrįsta prieiti prie jo, bet tai nereiškia, jog jis savo širdyje nejaučia meilės.
Ūkvedys buvo daugiau nei sugniuždytas „Paslapčių kambaryje”, kai jo mylimą katę ponią Noris sustingdė basiliskas. Jis verkė „sausu, verksmingu kukčiojimu”, kai aptiko „negyvą” jos kūną. Galbūt anksčiau jam tik trūko progos susitelkti emocijoms.
Filčas didžiąją tos knygos dalį buvo sugniuždytas to, kas nutiko jo katei. Kada nors ši jo meilė katei persiduos ir žmonėms. Tikriausiai tai, jog Filčas ir mokyklos bibliotekininkė ponia Pensnė kartu ėjo į Dumbldoro laidotuves, nebuvo visiškas atsitiktinumas…
Jis kovoja dėl to, kas teisinga
Reikia pripažinti, jog buvo sunkoka pateisinti Filčą, kai šis manė, jog Doloresa Ambridž buvo geriausias dalykas, kada nors nutikęs Hogvartsui. Tačiau giliai širdyje mes vis dar tikime, kad jis atidavė savo širdį dėl didesniojo gėrio.
Kaip pavyzdį paimkime Hogvartso mūšį. Tą naktį daugybė žmonių, iš kurių nieko panašaus nesitikėjome, atskleidė savo geriausias savybes. Žinoma, Filčas nesunaikino Voldemorto su Godriko Grifo kardu ar panašiai, bet jis padėjo Makgonagal išvesti mokinius iš mokyklos ir palydėti juos į saugią vietą. Būtų galima ginčytis, jog Filčas nuo pat pirmosios dienos norėjo ištuštinti mokyklą, bet mes įsitikinę, kad giliai, giliai, giliai, giliai širdyje jo ketinimai buvo tik patys geriausi.