Rytas. Neonelis buvo jau atsikėlęs ir nusiprausęs. Berniukas skubiai apsirengė ir nubėgo į bendrąjį kambarį. Ten jau sėdėjo Takami ir Hana.
-Sveikos,-pasakė berniukas-kodėl tokios ankstyvos?
-Manai noriu praleisti pirmąją dieną lovoje?-prunkštelėjo Hana.
-Mes tavęs laukėm.-pridūrė Takami ir jie nuskubėjo didžiosios salės link.
Pagal didžiosios salės lubų skliautą, šiandien buvo šilta, puiki diena. Visi valgė. Prie jų prisijungė ir ši trijulė. Švilpynės vadovė, jau dalino tvarkaraščius. Pasiekusi juos, ji stabtelėjo:
-Aaa, taip Neonelis ir Takami, štai.-padavė tvarkaraštį abiems vaikams.
Neonelis žvilgtelėjo į šiandienos pamokas ir nudžiugo.
-Puiku, pirmasis ateities būrimas, paskui transfigūracija ir kerėjimas. Pietų pertrauka. Tada herbalogija ir astronomija.-pasakė Neonelis.
-Liaukis džiaugęsis,-subarė jį Takami-herbalogija su klastūnais.
-Nieko, kaip nors ištversiu.-pasakė Neonelis ir atsisuko į Haną, kažko nusivylusią.
-Pirmos dvi nuodai ir vaistai, paskui transfigūracija, pas kažkokią Bardakoną ir magiškų gyvūnų pamoka su grifų gūžta. Pietų pertrauka. Tada apsigynimas nuo juodosios magijos. Tik tiek?-paklausė Hana.
Takami išklausė mergaitės ir pradėjo kvatotis. Hana atsisuko į ją, o Takami paaiškino:
-Jums keturios pamokos tik šiandien. Paskui prasidės sunkesnės pamokos. O ir šiaip mokslo metų viduryje skųsies, kad per daug pamokų.
Neonelis baigė valgyti ir paskubino mergaites valgyti, nes didžiosios salės laikrodis rodė pusę devynių. Mergaitės irgi pavalgė, taigi jie nuėjo pasiimti kuprinių. Bėgdami, jie prasilenkė su verkiančia Hanos drauge.
-Kas atsitiko?-sustojusi paklausė Hana.
-Ūkvedys mane aprėkė, kam aš trinuosi koridoriais, o juk aš pirmakursė? Niekaip neradau didžiosios salės.-pasakė draugė.
-Nieko, eime su manim,-ir draugės nuėjo iki didžiosios salės.
Tuo tarpu, Neonelis ir Takami jau pasiėmę kuprines, nuskubėjo į ateities spėjimo bokštą. Mokytoja išmetė kopėtėles ir palaukė, kol dauguma švilpių užlips.
Vaikai ir vėl pamatė kambario vaizdą. Dauguma apvalių stalelių apklotų ryškiai rusvomis staltiesėmis. Pufai, ant kurių reikėjo atsisėsti buvo pakeisti kėdėmis. Ant kiekvieno stalo stovėjo po krištolo rutulį. Pasienyje stovėjo spinta, kurioje buvo sudėti mokytojos reikmenys. Ore sklandžiojo smilkalų kvapas.
-Sveiki vaikai, norėčiau priminti, jeigu kas užmiršo, kad aš esu ateities spėjimo mokytoja Sakura Yamasaki.- jai tai pasakius suskambėjo varpas, pranešantis pamokų pradžią.
Pagaliau, į kabinetą užlipo visi vaikai. Tada ir prasidėjo rimta pamoka.
-Noriu jus išklausinėti, ar daug žinote, ar daug prisimenate?-pasakė mokytoja-Nagi, kas man gali pasakyti, kas yra ateities spėjimas, koks tai mokslas?-paklausė profesorė.
Į orą švystelėjo keletas rankų. Takami nedrąsiai pakėlė ranką. Mokytoja švystelėjo rankla jos pusėn ir mergaitė pasakė:
-Tai įvairūs būrimai. Pranašavimo būdai. Aiškiaregystės.
-O kokius būrimo būdus žinai?-paklausė mokytoja.
-Hidromantija, bibliomanija.kristalomantija,dafnomantija…-vardijo Takami užlenkdama pirštus.
-Visiškai teisingai, bet grįžkime prie temos. Šiandienos mūsų tema yra teorinė. Tiesiog noriu, kad į pergamento lapus surašytumėte viską, ką žinote iš praeitų metų kurso.-liepė mokytoja ir atsisėdusi į savo suolą, ėmė kažką rašyti.
Tuoj pat suskrebėjo plunksnos, sučežėjo pergamentas. Visi puolė rašyti. Netrukus suskambėjo varpas skelbiantis pamokos pabaigą. Visi nudžiugo ir nešė mokytojai lapus, o ši sušuko:
-Beje, švilpynei skiriu dešimt taškų.
Neonelis ir Takami lipo žemyn iš bokšto. Vaikai ketino pasiruošti sekančiai pamokai. Jie ėjo link transfigūracijos kabineto. Jiems šį mokslą dėstė jauna ragana, Rinna Riggins.
-Neonelis, palauk,-pasigirdo vidury koridoriaus, tai Hana bėgo prie brolio- nepatikėsi. Man ką tik buvo pirmoji nuodų ir vaistų pamoka. Mokytoja griežta, bet nuostabi. Ji paklausė, koks tai mokslas nuodai ir vaistai, aš sugebėjau atsakyti ir uždirbau koledžui tris taškus.
Hana greitakalbe išbėrė žodžius. Neonelis nusijuokė ir pasakė:
-Tai šaunuolė. Stenkis taip ir toliau ir viskas tau bus gerai.-tada Hana nubėgo iki klasės.
Neonelis su Takami pradėjo eiti iki klasės, kai netikėtas balsas juos vėl sustabdė. Tai buvo klastuolių šutvė iš traukinio. Jų vaikai taip ir nemėgo. Šeštakursiai vedėsi Monilą, jai iš nosies bėgo kraujas.
-Cha Neoneli, jau nesi kietas a? Kas tau, nepatinka, kad draugė sumušta?-išsiviepė Marie. Stevas beprotiškai nusijuokė.
-Paleiskit ją,-suriko atbėgusi Brigid, šeštakursė švilpynės mokinė.
Broncė sugniaužė kumščius. Tada išsitraukė lazdelę ir pasakė:
-Nori, kad paleistume? Gaudyk,- klastūnė nutaikė lazdelę į Monilą – levicorpus.
Monila pakilo į orą aukštyn kojomis. Neonelis trenkėsi į Broncę. Šios lazdelė iškrito iš rankos, o Monila krito ant grindų.
-Žąsine tu, na palauk.-Broncipinė atsistojo ir nusipurtė Neonelį. – crucio.
Neonelis suklykė. Stevas kvatojosi garsiau už visus. Neonelis klykė. Gulėjo ant grindų, raitėsi, bet buvo bejėgis.
-Neee.-suriko Brigid, bet nieko negalėjo padaryti, nes Marie suparalyžiavo ją nuo kojų iki galvos. Monila prarado sąmonę. Takami stovėjo sukrėsta, siaubo kupinu žvilgsniu. Staiga ir ji išsitraukė lazdelę.
-Expelliarmus- suriko Takami ir stulbinama jėga mostelėjo savo lazdele. Broncipinė skrido ir trenkėsi į sieną. Taipogi prarado sąmonę. Suskambo varpas. Neonelis suglebo
Pagaliau, kažkas išgirdo triukšmą. Herbalogijos, nuodų vaistų ir astronomijos profesorės išgirdo triukšmą.
-Kas čia dedasi?-suriko astronomijos profesorė.
Takami sukniubo ir ėmė verkti. Nuodų vaistų profesorė pribėgo prie Monilos ir tučtuojau nuskraidino ją pas madam Pomfri. Taip pat ir Broncipinę, nes jai bėgo kraujas. Stevas ir Marie liko bejėgiai. Neonelis po truputį atsigavo ir pasakė:
-Jie mus užpuolė.
Herbalogijos profesorė pastebėjo Brigid ir atkeikė ją.
-Brigid, tu esi protinga ir sąžininga, pasakyk kas dedasi?-liepė profesorė.
Brigid buvo sukrėsta ir net nepastebėjo, kad ją atkeikė. Mergina pasižiūrėjo į visus ir tada prakalbo.
-Klastuoliai sužalojo Monilą ir užsipuolė Neonelį ir Takami. Jie gynėsi, paprašė paleisti Monilą, atėjau aš, liepiau ją paleisti. Broncipinė užkeikė Neonelį nedovanotinais kerais. Brigid buvo suparalyžiuota. Takami nuginklavo Broncipinę.-Brigid tai pasakė ir nualpo.
Takami pribėgo ir padėjo Neoneliui atsigauti. Jis taip pat buvo sukrėstas. Ne visai suprato kas nutiko. Stevas ir Marie stovėjo nuleidę galvas ir išsišiepę.
-Man nejuokinga. Atimu iš klastūnyno minus penkiasdešimt taškų, kurių jie dar neturi. Skiriu Stevui, Marie, Broncipinei areštą iki žiemos atostogų.-užklykė astronomijos profesorė taip garsiai, kad keli portretai kabantys sienose atsisuko.
-Neoneli, Takami, eikit pas madam Pomfri, aš pranešiu Rinnai, kas atsitiko. Į transfigūraciją nenueisit.-paliepė herbalogijos profesorė.-Stevai ir visa šita šutve, staigiai maunat į pamokas, kol nenusprendžiau neišleisti jūsų į Kiauliasodį.
Neonelis ir Takami nuėjo iki madam Pomfri. Visą kelia, jie abu nekalbėjo. Buvo apstulbę, nustebę. Pasiekę ligoninę, prasilenkė su nuodų ir vaistų profesore.
-Eikit į ligoninę, Rinnai jau nusiunčiau žinią, kad neateisit. Nesijaudinkit. Pranešim apie įvykį direktorei.-pasakė profesorė.
Vaikai įėjo į ligoninę, joje gulėjo Broncipinė ir Monila. Madam Pomfri davė Neoneliui su Takami karšto šokolado ir liepė ramiai pasėdėti. Pagaliau prakalbo Takami.
-Vargšė Monila, ją kankino, kaip ir tave.-pasakė ji Neoneliui.
-Nieko tokio.-pasakė Neonelis ir pamatė, kad į ligoninė sklandymo kerais buvo įnešta Brigid. Ja pasirūpino herbalogijos profesorė.
-Man sakė, kad Rinnai jau pranešta. Nesijaudinkit-pasakė profesorė ir paguldė Brigid į laisvą lovą, tada išėjo iš ligoninės.
Greitai nuskambėjo varpas, ir vaikai patraukė į trečią pamoką. Jos juk negali praleisti? Nuėję, jie pirmiausia pamatė naują profesorę.
-O, sveiki, sveiki. Užeikit.-mostelėjo profesorė.
-O kurgi mūsų mokytoja?-paklausė Amanda irgi atėjusi į klasę.
-Aš naujoji jūsų kerėjimo mokytoja Marqrit Boleyn. Pernai jūs mane matėte, tariausi dėl mokytojos vietos. Senoji mokytoja pasiligojo. Todėl aš tapau kerėjimo mokytoja.-atsakė profesorė visiems. Ir vėl nuskambėjo varpas skelbiantis pamokos pradžią.
Mokytoja pasiėmė kreidos ir užrašė ant lentos:1 pamoka, kartojimas. Takami pakėlė ranką ir paklausė:
-Mokytoja, aš nesuprantu temos. Gal galite paaiškinti?
-Oi, kokie jūs neramūs. Šiandien noriu, kad į lapus surašytumėte viską ką žinote iš praeitų metų kurso. Peržvelgsiu kerus, kurių jus išmokote ir parašysiu už žinias pažymį. Tik tiek.
Vaikai lengvai atsiduso. Darbas buvo nesunkus. Nepraėjo nė pusė pamokos, o jie jau buvo viską padarę. Mokytoja surinko lapus, ir ėmė viską skaityti.
-Kuri iš jūsų Amanda?-paklausė mokytoja.
Švilpė skubiai pakėlė ranką ir truputį susijaudino. Jai pasidarė negera. Ji truputį susinervino, bet nebijojo mokytojos, bijojo gauti neigiamą pažymį. Mokytoja pasižiūrėjo į ją ir pasakė:
-Tu parašei geriausiai, sveikinu, gavai dešimt.-pasakė mokytoja. Nuskambėjo varpas. Visi išėjo iš pamokos.
Vakaras. Visi švilpiai sėdėjo bendrajame kambaryje. Lauke skendėjo tamsa. Buvo šalta. Hanai pirmoji naktis mokykloje buvo nuostabi.

Autorius: Neonelis Sendoras