Pensė Parkinson

Vieną kartą po pamokų patraukiau į savo mėgstamą nedidelę bibliotekėlę. Ten pradėjau ieškoti knygų, kurių dar nesu perskaičiusi. Ir bebraukdama pirštu per vieną iš lentynų pamačiau vieną vidutinio storumo Hario Poterio pirmają knygą. Aš ją paėmiau į savo rankas. Atverčiau pirmą skyrių. Jis buvo gan nuobodokas, bet perskaičiau ir kitą. Po to dar kitą. Tada aš supratau, kad aš ją turiu pasiimti, nes ši Hario Poterio pirmoji knyga tiesiog mane pakerėjo. Parėjusi namo iškart kibau skaityti knygą. Aš jos niekaip nepaleidau iš rankų. Ji mane tiesiog užhipnotizavo. Neradusi antros dalies, tiesiog įsiutau, bet nusprendžiau paimti trečiają. Trečioji knyga buvo dar įdomesnė. Taip ir perskaičiau visas Hario Poterio knygas išskyrus antrają dalį. Praėjo trys metai ir aš pradėjau lankyti kitą mokyklą, kur buvo kita biblioteka. Ir toje bibliotekoje pamačiau vėl pirmają dalį. Aš ją nedvejodama paiemiau ir vėl perskaičiau. Kitą kartą, kai užsukau atiduoti knygos, pamačiau antrają Hario Poterio knygą. Ją paėmiau nedvejodama. Kai šią knygą perskaičiau, nusprendžiau visas knygas paskaityti iš naujo. Bet kada sutikčiau vėl perskaityti Hario Poterio knygas.

Parašykite komentarą