Kaip žinote (o nežinoti būtų nuodėmė), artėja paskutinio filmo – „Haris Poteris ir Mirties Relikvijos, 2 dalis“ – premjera. Fanai jau ruošiasi. Jie ne tik kuria planus, kaip persirengs eidami į premjerą, bet rengia septynių ankstesnių filmų peržiūras bei skaito knygas. Nutariau atgaivinti atmintį dar kartelį perskaitydama visas septynias knygas, kurios tapo didele mano vaikystės dalimi. Deja, vaikystėje skaitymas teikė daugiau malonumo – kritiškiau skaitydama radau begalę vertimo klaidų, kurių seniau net nepastebėdavau. Tuo metu viskas atrodė gerai. O dabar skaitau šalia pasidėjusi anglišką versiją ir įtartinas vietas patikrinu originale. Šiek tiek nusivyliau vertėja Zita Mariene. Galiausiai nusprendžiau atlikti mažą tyrimą ir suskaičiuoti klaidas. Štai keletas tų, kurias aptikau knygoje „Haris Poteris ir Ugnies Taurė“.

 30psl. „- Taigi… gal man jau galima eiti?“

Haris kalbasi su dėde Vernonu, nuo kurio priklauso, ar Haris galės vykti į pasaulio kvidičo čempionatą. Haris be proto nori vykti, o net neišgirdęs verdikto klausia, ar gali eiti? Ne ne ne, iš tiesų jis nori sužinoti, ar kam galima vykti pas Vizlius.

49psl. „Ronis su Hermiona padėjo Sirijui išsigelbėti iš Magijos ministerijos nagų, todėl Hario krikštatėvio gerovė jiems rūpėjo ne mažiau už Ronį.“

Sakinys pametė logiką… Ją galima sugrąžinti vietoj „už Ronį“ parašius „nei Hariui“ (kaip ir parašyta originale).

51psl. „- Aš jam padariau mažytę paslaugą: jos brolis Otas, vejų pjovėjas, turintis nepaprastų galių, turėjo nemalonumų, bet aš viską užglaisčiau.“

Visai nesakoma, kad Otas dirbo vejų pjovėjų. Tiesą sakant, neminima jo profesija. Tačiau jis turėjo problemų dėl vejapjovės, kuri buvo užkerėta (t.y. „turėjo nepaprastų galių“).

61psl. „- Ne, Lavgudsai ten jau nuvyko prieš savaitę, o Fositai negavo bilietų.“

O štai pirmą kartą minimi Luna su tėvu. Tiesa, be galo džiaugiuosi, kad vėliau Z. Marienė parinko jiems Geranorių pavardę. Nors dar vėliau pavadino Lavgudais… Bet apie tai vėliau.

66psl. „- Nagi, Haris su Hermiona tegul parneša vandens.“

Pasako ponas Vizlis ir išeina visa trijulė… Jei siuntė tik Harį su Hermiona, ko Ronis neklauso tėvo ir eina kartu? Ai, tiesiog ponas Vizlis pasakė Roniui: „Tu su Hariu bei Hermiona atneškite vandens“…

127psl. „- Garantuoju, kad jis šoko iš lovos ir ėmė svaidyti pro langą, kas tik pakliuvo po ranka.“

Tap ir matau, kaip Rukna Baisioji Akis į įsibrovėlį mėto tapkes ar žadintuvą. Gal koks kitas burtininkėlis taip ir darytų, bet tik ne buvęs auroras! Jis paprasčiausiai „ėmė laidyti kerus pro langą kur papuola“.

143psl. „- Turiu jums pasakyti vos du žodžius, – skardžiu balsu pasakė jis. – Gero apetito!

Beveik Begalvos Nikas graudžiai žiūrėjo, kaip Haris, Ronis ir Hermiona kraunasi lėkštes.“

Viskas gerai. Na, gal išskyrus faktą, kad tarp šių dviejų sakinių trūksta šito: „- Puiku, – garsiai pasakė Haris ir Ronis, kai priešais stovėję indai magiškai prisipildė.“

143psl. „Grifų Gūžta trejus metus iš eilės laimėjo mokyklos kvidičo čempionatą.“

Jau antrą kartą, kalbėdama apie mokyklos taurę, vertėja prikuria žodį „kvidičo“. Nepamirškim, kad tuo metu, kai Haris buvo pirmam ir antram kursuose, jie nelaimėjo kvidičo taurės. Tačiau tris metus iš eilės laimėjo mokyklos taurę.

187psl. „-…mat visi trys buvo sužeisti tūkstantis septyni šimtai devyniasdešimt antrų metų turnyre, kai įsisiautėjo basiliskas, kurį turėjo gaudyti čempionai.“

Anglų kalboje basiliskas turi du vardus: basilisk ir cockatrice. Keisčiausia, kad daugumoje šaltinių tiek basilisk, tiek cockatrice yra vaizduojami ir aprašomi taip pat – drakonas su gaidžio galva. Tačiau kai kur aptinkama, kad basilisk – didžiulė gyvatė, žudanti žvilgsniu. Antrojoje dalyje, kai kalbama apie basilisk – minima gyvatė. Tačiau nemanau, kad Trikovės turnyre kada nors teko kautis su šia gyvate – garantuota mirtis. Ar bent jau pavirtimas akmeniu. Vis dėlto, visai realu, kad teko kovoti su cockatrice (drakono ir gaidžio mišinys turbūt buvo panašiai pavojingas kaip paprasti drakonai, su kuriais teko kautis Hariui bei kitiem, tuo metu dalyvavusiems turnyre). Deja, šio žodžio vertimas toks pats ir mes susidarome įspūdį, kad mokyklų čempionai kovėsi su milžiniška gyvate. Gal reikėjo sukurti savitą pavadinimą, nusakantį padaro išvaizdą?

189psl. „Šaunuolis, Hari!“

Ištrauka iš Sirijaus laiško Hariui. Šis buvo bandęs ankstesniame laiške pameluoti, jog jam pasivaideno, kad suskaudo randą. Tačiau Sirijus iškart suprato ir sarkastiškai pasišaipė: „geras bandymas, Haris“.

266psl. „- Ką gi… teisinga, ar ne? – tarė Sedrikas. – Dabar visi žinome… visi esam vienodoje padėtyje, taip?“

Visai ne Sedrikas tarė – jis tuo metu įtariai spoksojo į Harį, o pastarasis bandė aiškinti, kodėl papasakojo apie slibinus.

332psl. „- Aišku, aš ją puikiai pamenu… Matai, ji pabėgo. Kai man buvo treji metukai.“

Trejų metų ir puikiai pamena? Gera atmintis! Nors ne… tiesiog klaida. Hagridas iš tiesų „menkai ją prisiminė“.

366psl. „Sneipui ir Filčui gręžiantis, Haris spjovė į atsargumą: iškišęs rankas iš po apsiausto, karštligiškai mojo Ruknai vien lūpomis sakydamas:

– Čia mano! Mano!“

Rukna mato ir per neregimąjį apsiautą, tai kam kišt rankas? Kad Sneipas su Filču netyčia pamatytų? Nelogiška. Na, o Haris pasielgė logiškai – mojavo po apsiaustu.

399psl. „Jis sumetė į katilą šaknis ir pagalvojo, ar nereiktų išplėšti lapo iš Ruknos knygos ir gerti tik iš savo gertuvės.“

Pažodžiui išversta anglišką idioma. Toks posakis lietuvių kalboje neegzistuoja (pvz., anglų posakis „to rain cats and dogs“, kuris reiškia stiprią liūtį, neverčiamas kaip „lyti katėmis ir šunimis“). Tikroji reikšmė, kurią pagal situaciją ir taip lengva nuspėti, – pasekti pavyzdžiu.

406psl. „- Paties Susitraukėlio sūnus buvo sugautas su grupe Mirties Valgytojų, sugebėjusių užkalbėti Psichams dantis ir ištrūkti iš Azkabano.“

1. Užkalbėjo Psichams dantis? Dantų jie, manau, net neturi, bet esmė ne tame. Juk ne su Psichais reikia tartis, o Vizengamotu. 2. Jie neištrūko, o tiesiog išvengė Azkabano primelavę apie gailestį ir Užvaldymo kerus.

410psl. „- Buvo kietaširdis, bet niekad nenusmuko iki Psichų žiaurumo.“

Čia Sirijus Rukną lygina visai ne su Psichais, o Mirties valgytojais.

423psl. „- Ar nenori paskaityti, ką rašo Persis? – pasiskubino paklausti ją Ronis.“

Ne Ronis, o Haris. Nejaugi tikrai jų vardai tokie panašūs?

441psl. „- Planas rodo tik nematomus žmones.“

Kur gi ne… Tada Hogvartse visi vaikšto nematomi. O gal ne „tik“, bet „ir“?

453psl. „Jis žinojo, kad atmintyje jie negali jo paleisti, bet Haris puikiai prisiminė jų galią.“

Paleisti… Paliesti… Koks skirtumas? Menkas – prasmė.

489psl. „- Man irgi pasakė, – atšovė Haris, bandydamas skvernu šluostyti kraują nuo kojos.

– O man padėjo dėl kiaušinio, – nepasidavė Sedrikas.“

Šioje situacijoje prieš prakalbant Sedrikui Haris dar pasakė: „- Tu padėjai man su tuo kiaušiniu – atsilyginai.“

494psl. „Vandes paviršiuje šokančios žiežirbos akimirkai apšvietė nuožmų Kirmio veidą.“

O dar prieš akimirką „Kirmio veide išvydo baisų pasišlykštėjimą“. Tiesio šioje vietoje haris matė ne Kirmio, o Voldemorto (dar „kūdikėlio“ pavidalu) veidą.

497psl. „Voldemortas įkišo kišenėn vieną nežmoniškai ilgą pirštą ir ištraukė burtų lazdelę.“

Gerai, esate bandę vienu pirštu iš kišenės išsitrauktų piršto storumo lazdelę? Įmanoma, bet sunku ir visai neelegantiškai atrodo. Turbūt tai supratęs Voldemortas sukišo kišenėn visą ilgapirštę ranką.

Taigi, 566 puslapių knygoje – 22 didesnės ar mažesnės klaidos. Žinoma, kai kurios tikriausiai praslydo pro akis. Tačiau, arba mano budrumas sumažėjęs, arba ši dalis išties neblogai išversta. Ką gi, reikia pasidžiaugti.

Atskleiskite paslaptį – kurių čia pateiktų klaidų nesate pastebėję?

Kitos serijos „Pasiklydę vertime” dalys: