Kaip žinote (o nežinoti būtų nuodėmė), artėja paskutinio filmo – „Haris Poteris ir Mirties Relikvijos, 2 dalis“ – premjera. Fanai jau ruošiasi. Jie ne tik kuria planus, kaip persirengs eidami į premjerą, bet rengia septynių ankstesnių filmų peržiūras bei skaito knygas. Nutariau atgaivinti atmintį dar kartelį perskaitydama visas septynias knygas, kurios tapo didele mano vaikystės dalimi. Deja, vaikystėje skaitymas teikė daugiau malonumo – kritiškiau skaitydama radau begalę vertimo klaidų, kurių seniau net nepastebėdavau. Tuo metu viskas atrodė gerai. O dabar skaitau šalia pasidėjusi anglišką versiją ir įtartinas vietas patikrinu originale. Šiek tiek nusivyliau vertėja Zita Mariene. Galiausiai nusprendžiau atlikti mažą tyrimą ir suskaičiuoti klaidas. Štai keletas tų, kurias aptikau knygoje „Haris Poteris ir Išminties Akmuo“.

101psl. „- Na, mane užaugino senelė ragana, – pasakė Nevilis. – Tėvai tikėjo, kad esu grynas Žiobaras“.

Žodis „family“, reiškiantis šeimą, pakeistas tėvais. Iš pirmo žvilgsnio nieko tokio, tačiau ne tam, kuris žino Nevėkšlų gyvenimo istoriją. Nežinančiam gali susidaryti įspūdis, jog Nevilį užaugino senelė, nes tėvai jo išsižadėjo, manydami, kad jis – žiobaras. Žinančiam kyla klausimas – kaip tėvai galėjo šitaip manyti, jei Neviliui buvo metukai, kai mirties valgytojai juos išvarė iš proto? Juk jie guli šv. Skutelio ligoninėje nesuprasdami, kas jie tokie, tuo labiau nežinodami, kas toks yra Nevilis. Žinoma, vertėja, dirbdama su pirmąja knyga, negalėjo žinoti to, kas paaiškėja penktojoje dalyje, bet net pradinukas žino žodžio „family“ reikšmę. Patikrinkite žodyną – „family“ niekur neverčiama kaip „tėvai“.

102psl. „Kumpanosis pro Vizlio turbaną pažiūrėjo Hariui tiesiai į akis“.

Haris stebėjo Sneipą su Kvirliu. Kadangi nė vienas iš Vizlių nebuvo turbanų mėgėjas, akivaizdu, kad padaryta klaida. Žvilgsnis į anglišką versiją patvirtino, kad nuojauta neklydo – vertėja vietoj „Kvirlis“ parašė „Vizlis“.

103psl. „… tegul kreipiasi į madam Huč“.

117psl. „Atėjo jų mokytoja – madam Krūminė“.

Šių dviejų „skirtingų“ asmenybių angliška pavardė ta pati – Hooch. Vertėja vienoje vietoje sulietuvino pavardę, o kitoje išvertė. Matyt, pamanė, kad kuo daugiau veikėjų – tuo geriau. (Ateityje pamatysime, kad tokia klaida – itin dažna)

113psl. „Kaip ir Hagridas, Iltis, matyt, irgi buvo ne tokia pikta, kaip atrodo“.

Štai iš šio sakinio suprantame, jog Iltis – patelė. Tačiau originale naudojamas įvardis „he“, kuris reiškia vyriškają giminę. Vardas Iltis kaip ir tinka tiek patelei, tiek patinui, tad kam reikėjo keisti padaro lytį?

123psl. „- Atrodai daug narsesnis, kai stovi ant žemės ir esi su savo sėbrais, – šaltai pasakė Haris. Aišku, Niurzgai ir Gyliui nelabai patiko žodis „sėbrai“.

Smulkmena, bet vis dėlto klaidelė. Haris Niurzgą su Gyliu pavadino „little friends“ (mažaisiai draugais), o vėliau pastebėjo, jog „Niurzga su Gyliu visai nebuvo maži“. Porelė nesureagavo į Hario įžeidimą.

139psl. „- Lipa į trečią aukštą“.

Požemiuose trolis, o Sneipas lipa į… trečią aukštą? Visai neįtartina vieta. Ar tikrai? Knygoje mus domina ketvirtasis aukštas ir jo uždraustasis koridorius, slepiantis mielą Hagrido augintą padarėlį. Kiekvienam, ragavusiam anglų kalbos mokslo, aišku, jog sakinyje gali slypėti klaida, dėl kurios mes, skaitytojai, nesuvokiame, kur iš tikro eina Sneipas. Esmė slypi keistame anglų aukštų skaičiavime. Jie praleidžia pirmą aukštą, tad jų trečias aukštas atitinka mūsų ketvirtą. Deja, šioje vietoje Marienė pamiršo tai ir žodį „third“ išvertė pažodžiui – trečias, nors Rowling turėjo omeny ketvirtą.

152psl. „Markas Titnagas, sugriebęs Kritlį, niekieno nepastebėtas įmetė penkis taškus“.

Įmetus Kritlį skiriama dešimt taškų. Nejaugi Titnagas įmetė pusę kamuolio? Pasirodo, ne. Klastūnyno puolėjas penkis kartus įmetė Kritlį. Imame skaičiuotuvus ir suskaičiuojame – klastuolis pelnė penkiasdešimt taškų. Atrodo, vertėjai penki ir penkiasdešimt menkai kuo skiriasi.

 206psl. „- Bet kas gi būtų šitoks patrakėlis?“

Firenzis papasakoja, kad nužudęs vienaragį gyveni prakeiktojo gyvenimą, ir Haris tokį žmogų pavadina patrakėliu? Nemaniau, kad žodis „desperate“ taip verčiamas. Gal tiesioginis vertimas „beviltiškas“ ir nelabai tinka, bet vis geriau nei patrakėlis!

232psl. „-… jis yra didis burtininkas, o aš – tik silpnas pa…“

Pa…? Padaras? Patarnautojas? Padlaižūnas? Pabrolys? Nusprendžiau, kad galbūt angliško žodžio nuotrupa padės susigaudyti. Apstulbau pamačiusi, jog jos nėra. Ties žodžiu „weak“ (silpnas) sakinys ir baigiasi… „Pa“ paslapties net Rowling nepadės išaiškinti.

Taigi, 246 puslapių knygoje – 9 didesnės ar mažesnės klaidos. O kur dar tos, kurios praslydo pro akis, nekeldamos įtarimo? Vis dėlto, galėjo būti ir blogiau.

Atskleiskite paslaptį – kurių čia pateiktų klaidų nesate pastebėję?

Kitos serijos „Pasiklydę vertime” dalys: