Kaip žinote (o nežinoti būtų nuodėmė), artėja paskutinio filmo – „Haris Poteris ir Mirties Relikvijos, 2 dalis“ – premjera. Fanai jau ruošiasi. Jie ne tik kuria planus, kaip persirengs eidami į premjerą, bet rengia septynių ankstesnių filmų peržiūras bei skaito knygas. Nutariau atgaivinti atmintį dar kartelį perskaitydama visas septynias knygas, kurios tapo didele mano vaikystės dalimi. Deja, vaikystėje skaitymas teikė daugiau malonumo – kritiškiau skaitydama radau begalę vertimo klaidų, kurių seniau net nepastebėdavau. Tuo metu viskas atrodė gerai. O dabar skaitau šalia pasidėjusi anglišką versiją ir įtartinas vietas patikrinu originale. Šiek tiek nusivyliau vertėja Zita Mariene. Galiausiai nusprendžiau atlikti mažą tyrimą ir suskaičiuoti klaidas. Štai keletas tų, kurias aptikau knygoje „Haris Poteris ir Fenikso Brolija“.

7psl. „Ilgiausia vasaros diena jau ėjo į pabaigą, mieguista tyla gaubė didelius keturkampius namus Ligustrų gatvėje.”

Vaje… Pačiame pirmame žodyje! Tai buvo ne ilgiausia, o karščiausia diena…

20psl. „Tą pačią akimirką akimirką Haris pakaušiu pajuto ledinį šaltį, galintį reikšti tik viena. Ir ne tik viena.”

Ir ką gi daugiau galėjo tas šaltis reikšti? Kas atskrido Psichas ir dar kad artėja ruduo? Ir kaip jums mintis, kad tai galėjo reikšti tik viena, tačiau ne tik viena? Iš tiesų tą akimirką Haris suvokė, jog juos su Dudliu užpuolė ne vienas Psichas.

45psl. „Hariui širdis pašėlusiai plakė.

– Profesoriau Rukna? – dar paklausė.”

Tarp šių sakinių trūksta dar vieno: „Haris pažino tą balsą, tačiau lazdelės nenuleido.”

48psl. „- O čia Kingslis Šeklboltas, – parodė Lubinas į aukštąjį juodai apsitaisiusį burtininką, tas nusilenkė.”

Iš tiesų nesvarbu, kokios spalvos rūbais vilkėjo Kingslis. Svarbiausia tai, kad jis buvo juodaodis.

49psl. „- Baisūs švaruoliai tie Žiobarai, ar ne? – tarė ragana Tonks, su nuostaba žvalgydamasi po virtuvę. – Mano dėdė irgi Žiobarų kilmės, bet klaikus apsileidėlis.”

Tonks kalba apie savo tėtį Tedą Tonksą. Nežinoma, ar jis turėjo brolių, tačiau abejotina, ar pats būdamas iš Žiobarų šeimos, galėtų turėti burtininką brolį. Beje, Tonks motinos Andromedos sesės ištekėjo už grynakraujų.

57psl. „Haris pagalvojo, ir sulig mintimi „Grimaldžio aikštė, Nr. 12″ tarp dvyliktojo ir tryliktojo numerių iš niekur atsirado senos durys, purvinos sienos ir apmusiję langai.”

Kiek man žinoma, skaičius 12 yra tarp vienuolikos ir trylikos.

64psl. „- Mes nukenksminame šiuos namus, jie stovi tušti jau keletą amžių, todėl prisiveisė visokio nelabo daikto.”

Pažodžiui išversta frazė, kuri reiškia „ilgą laiką”. Namai stovi tušti nuo Sirijaus motinos mirties. T.y. 10 metų.

79psl. „- Nesiliauja niršęs dėl Susitraukėlio istorijos, mano, kad ministerija jį dangstė, mat tie goblinai iš jo taip ir neatgavo aukso…”

Ne Susitraukėlis, o Maišinis lažinosi su goblinais. Tad Ragnokas pyko dėl Maišinio istorijos.

91psl. „- Matai, vienintelė naujiena – kad Brolija bando neleisti žmonėms prisidėti prie Vol…”

Jokia čia naujiena – kiekvienam jau turėjo būt akivaizdu. Tiesiog tai buvo „viskas, ką jie pasakė”.

92psl. „Jai nutilus, Haris išgirdo, kaip Fredis su Džordžu lipa aukštyn…”

Dvyniai jau senokai buvo savo kambary – iškeliavo oru vos išgirdę, kad laiptais lipa jų motina. Vėliau laiptais lipo kiti Grimaldžio aikštės dvyliktojo namo gyventojai, kurie liko nakvoti.

93psl. „- Užsidenkit veidus ir purkškit, – vos tiktai juos pamačiusi, pristatė prie darbo ponia Vizli ir parodė į dar du butelius ant suklypusio stalo.”

Negi neatrodo, kad pirmiau jie turėtų paimti butelius ir tik tada purkšti? Atrodo. Va tai ir liepė padaryti ponia Vizli: užsidengti veidus ir paimti po butelį.

100psl. „- Neabejoju, kad ji bandys jį pritvirtinti Amžino priklijavimo kerais, bet jeigu pavyks, tikrai juo atsikratysiu.”

Sirijus kalba apie mirusią motiną. Ji juk negali prisikelti iš numirusių ir kažką padaryti gobelenui. Tuo pačiu ir jos paveikslas negali nieko griebtis. Vienintelis paaiškinimas – Sirijus iš tiesų kalba būtuoju laiku, sakydamas, jog „ji bus pritvirtinusi jį…”

103psl. „- Andromedos seserys tebėra, nes dailiai, garbingai ištekėjo už grynakraujų, o Andromeda – už Žiobaro Tedo Tonkso, todėl…”

Tedas Tonksas buvo Žiobarų kilmės burtininkas, o ne grynas Žiobaras.

110psl. „- Įstatymas tavo pusėje, – ramiai prabilo Sirijus.”

Šie žodžiai priklauso Lubinui, o ne Sirijui.

149psl. „- Mano koledžo seniūnas sakė, jog man stinga tam tikrų savybių.”

Koledžai turėjo tik prefektus ir vadovus – seniūnai buvo skiriame visai mokyklai. Na, žinoma, tas seniūnas galėjo būti tame pačiame koledže kaip ir Tonks, tačiau šioje situacijoje ji mini savo koledžo vadovą.

169psl. „Hermiona užtrenkė kupė duris ir atsisuko į Harį; jis beregint suprato, jog ir ją Smirdžiaus žodžiai užgavo.”

Hermioną užgavo Smirdžiaus žodžiai, kad jis sekios Harį kaip šuo? Iš tikro jie privertė ją sunerimti, nes tai buvo užuomina, kad Drakas (ar jo tėvas) atpažino Sirijų stotyje.

195psl. „- Magijos istorija, dvi nuodų ir vaistų pamokos, dvi apsigynimo nuo juodosios magijos… Binsas, Sneipas, Treloni ir toji Ambridž per vieną dieną!”

Praleista ateities būrimo pamoka.

219psl. „- Alpimo pyragaičiai? – mikliai pasiūlė Ronis.”

Šią idėją iš tiesų „tyliai pasiūlė Haris”.

233psl. „Profesorė Kiautena Liurbė laukė mokinių už kokių dešimties jardų nuo Hagrido trobelės, priešais ją buvo stalas ant ožio, apkrautas šakelėmis.”

Nors užmuškit, jokio ožio aš originale nematau… Tiesa, minimas „trestle table” (vienas žodžio „trestle” vertimų yra „ožys”), jį galite pamatyti čia.

234psl. „Baigė tik pusę dviejų.”

Pusę trijų…

250psl. „Aha, – tarė Ronis, kelyje į aikštę galutinai nusiraminęs.”

Nusiraminęs? Juk žinom, kaip jaudinasi Ronis prieš kvidičą! O minimoje situacijoje jie ėjo į pirmąją Ronio treniruotę. Beeidamas Ronis darėsi vis tylesnis, kas reiškia, jog iš nervų jis nesugebėjo nė žodžio pratarti.

276psl. „- Panele Braun, prašom paimti šitą dėžutę su pelėmis.”

Eilinį kartą – kalbama apie Levandą Rudę (Brown = ruda).

295psl. „- Ir tu Dumbldoro kabinete kardu nukovei basiliską?”

Haris pripažįsta, kad tai tiesa. Bet juk ne Dumbldoro kabinete jį nukovė, o Paslapčių Kambaryje. Haris „nukovė basiliską su tuo kardu iš Dumbldoro kabineto”.

326psl. „Gal po minutės šia kamuolys vos nenumušė jo nuo šluotos, turėjo panaudoti Trijų elementų derinį, kad išsilaikytų.”

Apie šį derinį jau esame girdėję 302psl., tačiau tuo metu jam nebuvo suteiktas lietuviškas pavadinimas. Tai buvo naujas derinys ir Haris nusiminė, kad Andželina to nepamatė. Manant, kad tai eilinis derinys, galima nesuprasti, kodėl Hariui rūpėjo, kad Andželia pamatytų.

365psl. „- Tu žinojai, kur vyksite? – nustebo Haris. – Žinojai, kur gyvena slibinai?”

Be abejo, ir aš žinau – nemažai yra Rumunijoje, kur juos studijuoja Čarlis. O juk Hagridas ir Maksima vyko ieškoti milžinų, o ne slibinų.

403psl. „- Tenai mat nėra mano portretų, iš kurių galėčiau pažiūrėti.”

Jei žmogaus portretas yra pastate, jis gali aplankyti bet kurį to pastato paveikslio gyventoją. Kalbamoje vietoje – Paslapčių Departamento koridoriuje – visai nėra paveikslų.

412psl. „- Iš tikrųjų tai nėra tikra aiškiaregystė, ar ne? Tu juk matai ne ateitį, o praeitį…”

Haris matė dabartį, ką kuo puikiausiai žinojo Tonks.

414psl. „Jums reikia į kerų traumų skyrių ketvirtame aukšte.”

Kerų ir traumų skyrius, kaip sužinome kitame puslapyje, yra penktame aukšte. Šioje vietoje tiesiog pamiršta, kad anglų kalboje aukštai numeruojami kitaip.

415psl. „CHIRURGINIS SKYRIUS”

Ronis gydytojus pavadino „bepročiais, kurie pjausto žmones”.  Tai ir yra chirurgai. O kam burtininkams chirurgija? Keisčiausia tai, jog skyrius visai nesusijęs su pjaustymai ar pan. – tai „Gyvūnų sukeltų sužalojimų skyrius”.

419psl. „- Bet Pats Žinai Kas juk negalėjo rizikuoti, pateks gyvatė į vidų, ar ne?”

O kodėl gi ne? „Rizikuoti” galėjo, tačiau negalėjo „tikėtis” – būtų buvę naivu. Aišku, jei Fenikso Brolija būtų žinojusi, kad Nadžinė yra horokrusas, gal ir logiška būtų mintis, kad Voldemortas nerizikuotų brangia sielos dalele (nors ir rizikavo). Beje, tolesnė idėja, jog gyvatė buvo tik žvalgė labiau derinasi prie minties, jog Voldemortas nesitikėjo, kad ji paklius, o tiesiog pasiuntė apsižvalgyti.

463psl. „Prasti popieriai”

Taip skelbia skyriaus pavadinimas, kurio tikroji reikšmė: „Vabalas beviltiškoje padėtyje”. Tai užuomina apie animagę Ritą Nepasėdą, kuri šiame skyriuje neturi kito pasirinkimo, tik nemokamai parašyti  straipsnį apie Harį.

474psl. „- Ne, „Padlmiro jungtine komanda”. Pernai mačiau žaidžiant pasaulio čempionate.”

Ši komanda tikrai nežaidė. Medis taip pat.  Buvęs grifų kapitonas buvo tarp žiūrovų, ir Hari jį matė prie palapinės.

489psl. „…Ronis praleido keturiolika kamuolių…”

Praleido keturiolika kamuolių, bet priešininkai pelnė 240 taškų? Ne, praleido dvidešimt keturis… Tačiau keturioliktasis buvo išties įsimintinai klaikus – net Fredis tai pripažino.

537psl. „- Panele Braun, gal nubėgtum…”

Levanda… Rudė…

547-549psl. „Ivans”

549psl. „Evans”

Ta pati Lilė…

554psl. „Madam Pensnė už kelių lentynų nekantraujančiai Anai Abatei antspaudavo išduodamas knygas.”

Hana, matyt, vardą pakeitė. Čia labiau greito rašymo nei vertimo klaida. Svarbiausia, kad visi suprantame, apie ką kalbama.

576psl. „- Gal reikėtų pasakyti? – susirūpinusi tarė Hermiona, prispaudusi skruostą prie Užburtojo lango…”

Kerų kabineto lango, kuris visai nebūti užburtas…

583psl. „- Hari, – vos girdimai sukuždėjo ji, – kas jis?”

Iš kur Haris galėjo žinoti? Juos atsivedė Hagridas, tad jo ir paklausė.

586psl. „Haris matė didžiules įjuodusias pėdas, dideles kaip pačiūžos, sudėtas viena ant kitos.”

Mano sesuo turi 39-to (mums įprasto matavimo) dydžio pačiūžas. Tokiu atveju Gropo pėdos visai mažytės, palyginus su kūnu. Na, o jei jos būtų slidžių dydžio… Palaukit… Taip ir yra!

600psl. „Hariui patiko, kad Ambridž, regis, smarkiai jaudinasi.

Haris ir Hermiona linktelėjo, ir jie nuskubėjo prie durų, bet pro egzaminatorius praėjo lėčiau.”

Kam tie du linktelėjo? Kažko čia trūksta… Ai, žinau – Ronis paklausė: „Gal eikime pažiūrėti iš arčiau?”

604psl. „Jis bandė atspėti, kokius gyvūnus mokiniai nagrinėja, – gal kartais vienaragius, nes visi laikos nuo jų atokiau.”

Jei visi būtų laikęsi atokiau, Haris tikriausiai būtų įtaręs šiknašaudžius pliurzius. Kiek mums žinoma, vienaragiai vengia berniukų, tad jie ir stovėjo atokiau.

606psl. „Haris truputį abejojo, ar teisingai surašė visus Jupiterio palydovus, tačiau bent jau tikrai žinojo, kad nė viename jų negyvena pelės.”

Užuomina apie vakarą, kai Hermiona pataisė Hario namų darbo užduotį, pasakydama, kad palydovas buvo padengtas ledynais, o ne gėlynais. Originale naudojami panašūs žodžiai „ice” (ledas) ir „mice” (pelės). Taigi, šioje vietoje pelės atrodo nelabai į temą. Gal reikėjo likti prie gėlynų, jei jau vienoje vietoje dėl sąskambio verčiama ne pažodžiui.

628psl. „- Niekuo negaliu jums padėti – nebent norėtumėte Poterį nunuodyti, o jeigu tai padarytumėte, galėčiau jus tik labai užjausti.”

Prie ko čia užuojauta, nesuprantu. Iš tikro Sneipas išreiškia visišką paramą tuo atveju, jei Ambridži pasirinktų nuodus.

641psl. „- Tu irgi…”

Frazė: „You are too…” Žodis „too” reiškia „irgi”. Tačiau Hario mintį pertraukė Džinė, kalbėdama apie savo amžių. Manau, jog Haris būtų užbaigęs sakinį „you are too young”, kuris reiškia – tu per jauna”.

645psl. „- Džiaukis, kad nematai, – niūriai tarė Haris.”

Hario žodžiai Roniui, kuris pasako, jog norėtų matyti testralius, juk ant jų turės skristi. Tačiau Haris pataria jam: „Geriau tikėkis, kad jie liks nematomi”. Taip palinkėdamas, kad Roniui netektų pamatyti kito žmogaus mirties.

648psl. „…trykštančios iš burtininkų ir raganų burtų lazdelių, iš kentauro strėlės antgalio,…”

Kalbama apie Magiškųjų Brolių Fontaną, kuriame buvo vieno burtininko ir vienos raganos skulptūros.

658psl. „A. P. V. B. Dumbldorui”

Originale: „S. P. T. to A. P. V. B. D.” Reikšmė: nuo Sibilės Patricijos Treloni Albui Persifaliui Valfrikui Brajanui Dumbldorui.

658psl. „Tikėdamasis, netgi laukdamas, kad atsitiks kas nors nepaprasta, kas nors įdomaus, dėl ko nenueitų šuniui ant uodegos visa šita pavojinga kelionė, Haris nukėlė nuo lentynos stiklo burbulą.”

Haris pamatė, jog Sirijaus nėra Paslapčių Departamente, tad tikriausiai pagalvojo, jog jo nebėra ir visoje ministerijoje. Tad nusprendė, kad veltui atskrido tokį kelią su draugais. Tačiau jis tikėjosi, kad burbulas „suteiks kelionei prasmę”.

668psl. „- SUGAVOM JĮ! – džiaugėsi Mirties Valgytojas šalias Hario. – ĮSTATYMO…”

Įstatymo vardu įsakau nejudėti? Mirties Valgytojas norėjo savo bendrams pranešti, kur jie, ir jau pradėjo šaukti, kokioje patalpoje jie yra, kai Hermiona jį užtildė.

732psl. „Nykščiu jis parodė sau už nugaros. Turbūt jo stebuklingoji akis matė per pakaušį ir katiliuką.”

Manau, jau „Ugnies Taurėje” sužinojome, kad jis tikrai mato kiaurai…

Taigi, 734 puslapių knygoje – 50 didesnių ar mažesnių klaidų. Tiesa, radau kelias visai nežymias, bet pagalvojau, kad neverta jų net minėti. Ši knyga yra storiausia iš serijos, tad normalu, kad ir klaidų daugiau. Vis dėlto, paskaičiavus, keliems puslapiams tenka viena klaida, šios dalies vertimas visai neblogas.

Atskleiskite paslaptį – kurių čia pateiktų klaidų nesate pastebėję?

Kitos serijos „Pasiklydę vertime” dalys: