Na, mano istorija truputį keistoka. Mano pirma šios serijos perskaityta knyga buvo „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“. Daug kas girdavo šias knygas, tačiau aš… Kaip aš galiu skaityt knygas, kurias skaito visi? Oi ne…. Nuo mažens esu užsispyrusi. Man atrodė kvaila, kad kažkokioj pily, kažkokie kvailiai mosikuoja burtų lasdelėm. (Kai pagalvoji, ir dabar kvaila). Tačiau galima pasakyt, kad skaityt Hario Poterio knygas man liepė likimas. O buvo taip: vasarom pas savo močiutę atvažiuodavo tokia Monika. Aš su ja labai gerai sutariau, tačiau tą vasarą buvo kažkas kitaip. Ji buvo ketveriais metais už mane vyresnė, ir mes nebesutarėme: ji Ignalinoje susirado vyresnių draugių. Monika man atidavė savo vaikystės knygas, mat pati buvo jau didelė ir jai jos tik užėmė vietą. Na, tą vasarą man buvo užėjusi skaitymo manija, taigi jas su malonumu paėmiau. Tarp jų buvo trečia dalis. Visas knygas perskaičiau tačiau jos – ne. Žinojau, kad mano pati pačiausia draugė (Daniela WithWings) skaito tas knygas, taigi jos paklausiau, ar tikrai ta knyga tokia tobula. Ji garantavo, kad tikrai patiks. Na gerai, kodėl nepabandžius? Skaičiau, lyg ir buvo įdomu, tačiau ties aštuntu skyrium man nusibodo. Dariau dviejų savaičių pertrauką. Su Ievos įkalbinėjimais baigiau knygą, ir žinot ką? Man patiko! Tada iš draugės pasiemiau antrą knygą. Nuo šios negalėjau pasitraukt. Nuo ketvirtos ir penktos taip pat. Skaitydavau vonioj, tualete (kol kas nors išvarydavo), po antklode, balkone… Tačiau vėl teko daryt pertrauką. Draugė šeštos knygos neturėjo, man tikrai nepirko. Taigi laukau pusę metų, kol pagaliau radau šitą storulę bibliotekoje. O pirmą knygą perskaičiau tik šią vararą – na, ji nebuvo tokia idomi, kaip kitos, todėl neverta nervintis. Su nekantrumu laukiu septintos dalies. Ir jau išsikovojau tėvų pažadą, kad nupirks man lietuvišką knygą (su anglų kalba suprsčiau tik esmę arba net ir jos neįžvelgčiau). Dabar jau niekur dinks – pirks kaip geri!