Aš pamačiau pirmą Hario Poterio filmą „Haris Poteris ir Išminties akmuo“. Tada kažkaip užsimaniau paskaityti antrą Hario Poterio knygą. Aš nuėjau į biblioteką, ir paprašiau antros Hario Poterio dalies, ir ji kaip tik buvo nepaimta. Tada aš tą knygą pasiėmiau. Ji yra iš 5 – 9 klasių skyriaus, o aš tada buvau trečiokė. Taip grįžus namo pradėjau skaityti tą knygą. Antrą knygą aš perskaičiau per dvi savaites, nes buvau trečiokė. Po to man tos knygos pasirodė įdomios. Mama sužinojo, kad aš skaitau Harį Poterį ir man parnešė trečią dalį. Iš pradžių aš išsigandau tokios knygos storio, bet aš ją vistiek su malonumu perskaičiau. Dar po trečios dalies perskaitymo aš negalėjau nepeskaityti ketvirtos dalies. Nuvažiavau į knygyną ir nusipirkau ketvirtą dalį. Po ketvirtos dalies perskaitymo mano kambario sienos buvo išlipdytos Hario Poterio ir jo draugų plakatais. Ir dabar jos išlipdytos tais plakatais. Kai perskaičiau tą ketvirtą dalį, beprotiškai užsinorėjau perskaityti penktą dalį. Nuėjau į biblioteką. Bibliotekininkė buvo man specialiai užlaikius penktą dalį. Aš ją pasiėmiau net nelaukus. Pradėjau ją skaityti, tai miegoti eidavau 03.00 nakties, nes nagalėdavau akių nuo tos dalies atplėšti. O kai ir tą perskaičiau, tai bėgte lėkiau į knygyną šeštosios dalies. Na, kai jau nusipirkau taip pat skaičiau ją dieną naktį. Net kai kada namų darbų napadarydavau. Kai perskaičiau ir šeštą dalį, vos plaukų nuo galvos nenusiroviau, nes reikėjo tris menesius laukti septintos dalies. Draugai mane vadino knygų graužike. Dabar kartais irgi taip vadina. Šeštą dalį skaičiau kažkur keturis kartus. Ir penktą maždaug tiek. Dabar irgi labai nekantrauju septintos knygos.