Kategorijos archyvas: Fanams

Hunya Zapend

Hunyos galia nėra tokia jau neįprasta, bet labai reta. Ji moka keisti savo akių spalvą kada tik panorėjusi. Tai vadinama kiresmagija. Kires – senovės Albarų šnektos žodis, reiškiantis gebėjimą keisti. Tai ne metamorfmagija, kadangi žmogus, turintis kiresmagijos sugebėjimą, gali keisti tik akių spalvą. O Hunya sužinojo apie savo galią taip…
Vieną eilinį rytą Hunya atsibudo prakaito išpilta. Ji eilinį kartą sapnavo bjaurų košmarą, kuris ją vargino jau kone mėnesį. Kas naktį kietai įmigusi ji atsidurdavo baisiame apleistame name, kiekvieną sykį ji atsisėsdavo ant senos, kandžių sukapotos sofos, durys eilinį sykį girgždėdamos atsiverdavo ir pro jas išsmukdavo skysta balkšva dėmė… O tada mergaitė atsibusdavo. Taigi, Hunya apsimiegojusi nupėdino prie veidrodžio, jausdamasi labai nekaip. Jos atvaizdas stikle buvo varganas – suvelti trumpi plaukai, apsmukusi, keliomis rudomis dėmėmis nutaškuota pižama ir paraudusios akys… Mergaitė krūptelėjo. Akys. Jos buvo skvarbiai raudonos, jų dėka Hunya atrodė kaip vampyrė. Ji rėkdama nudundėjo į tėvų kambarį. Mama rąžydamasi paklausė dukros, tarsi nematydama, jog ji išbąlusi ir išsigandusi:
– Labas rytas. Kokios problemos mus prikėlė,- moteris žvilgtelėjo į melsvą, delfinais puoštą laikrodį,- pusę penkių ryto?
Hunya nustebo. Juk buvo gana šviesu – ko ir tikėtis iš žadamos tokios gražios dienos. Net nepagalvotum, kiek valandų.
– Mano akys, jos, jos…- ji nerado žodžių.- Jos siaubingos! Jos raudonos…
Mama ją nutraukė:
– Taip, taip. Maniau, tu jau žinai… Hunya pradėjo nekantriai trypčioti, užmiršusi visas baimes:
– Ką? Na, sakyk, aš ilgai nelauksiu. Na?
Moteris apsižvalgė, tarsi tikėdamasi pastiprinimo:
– Na… Tu kiresmagė.
Ji žagtelėjo:
– Pakartok.
Mama aiškiai ir gana nekantriai išskiemenavo:
– Tu ki-res-ma-gė.
Hunya demonstratyviai nuėjo prie lentynos, pasiėmė „Magijos terminų“ žodyno Y – K tomą ir susiieškojo trumputėlį kiresmagijos apibūdinimą: „Kiresmagija – tai sugebėjimas keisti savo akių spalvą. Jis labai retas.“
Hunya tai balsu paskaitė mamai, nustebusiai tokiu savo atžalos veiklumu bei greita reakcija, ir pasiteiravo:
– O išsamiau?
– Taip, tu kiresmagė, gali keisti savo, e… akių spalvą. Pakartosiu – tai reta. Džiaukis tuo. Labos nakties.
Moteris užsitraukė ant galvos antklodę ir nusisuko. Hunya, graužiama tūkstančio minčių, prisėdo prie mažos, tamsiai mėlynos knygpalaikės: „Rečiausi sugebėjimai“. Jai prireikė dar daug laiko „suvirškinti“ išgirstą žinią, bet palaipsniui iškapstė, jog tą sugebėjimą turėjo dar dvi jos šeimos senolės – Jula Zapend – Kriogel bei Briga Zapend.
Po „garsiosios žinios“ prabėgus metams, Hunya jau buvo neblogai įvaldžiusi kiresmagijos meną ir labai tuo didžiavosi. Taip buvo jos „sugebėjimas“, kurį rodydavo vakarėliuose, taip užsidirbdama dar porą skatikų, už kuriuos nusipirkdavo dar vieną drapaną ar įdomų romaną.

Hemilia Serpensortia

Hemilia nuo pat mažumės augo gyvūnus mylinčioje šeimoje. Per 11-ąjį gimtadienį į Hemilios duris pasibeldė… Hem atidarė duris ir pamatė pelėdą. Pelėdą, nešiną laišku su raudonu antspaudu. Mergaitė nedrąsiai paėmė laišką ir užtrenkė duris. Ji vis dar stebėjo jas. Kas čia buvo?! Išsigandusi galvojo Hem. Jai už nugaros stovėjo tėvai. Jie to labiausiai ir bijojo. Juk jie norėjo kad mergaitė Hemilia augtų lyg paprasta mergaitė. Bet štai, tas Hogvartsas būtinai turėjo parašyti.
Laiškas, kurį laikė mergaitė buvo adresuotas jai. Mergaitė iš laimės nustriksėjo į kambarį ir atsisėdusi atplėšė voką. Laiške buvo parašyta, kad Hemilia Serpensortia yra maloniai laukiama Hogvartso burtų mokykloje. Mergaitė visą tai perskaičiusi prapliupo juoktis, tačiau tėvai stovėjo ramiai. Visai nesidžiaugdami.
-Ką gi, teks jai viską papasakoti, – prakalbo mama kreipdamasi į tėvą.
Hem tėvai jai viską papasakojo. Kelias minutes Hem buvo tiesiogine prasme netekusi žado. Tačiau vėliau jai tai pasirodė labai įdomu. Ji prisiekė niekam nepasakoti apie tai.
Tačiau Hem vis dar nebuvo aišku, ką ji gali.
-Prisimeni tas gyvates amazonės džiunglėse?-paklausė mama.
-Taip.
-Prisimeni, kaip jos tavęs klausėsi?
-Taip.
-Taigi, dabar turi suprasti, tu moki kalbėti šnipštėliškai. Taip, kaip kalba gyvatės..
-K…k…kką?
-Taip. Ir dar tu moki pasiversti gyvate. Neveltui mūsų pavardės- Serpensortios.
Mergaitė netekusi amo patikėjo mama. O iš ko tėvai sprendė apie animagę? Iš to, kad kartą grįžę namo Hem tėvai rado ant sofos gyvatę ir ją išmetė pro duris. Bet po kiek laiko jie vėl atidarė duris ir pamatė kad toje vietoje kur buvo gyvatė atsirado Hemilia.
Hem dar iki šiol neapsisprendė, ar geriau Hogvartse būti Animage, ar kalbėti šnypštėliškai…