Kategorijos archyvas: Hogvartso šešėliai

Hogvartso šešėliai - Čekis

Hogvartso šešėliai – Čekis (V skyrius)

Iki Kalėdų buvo likusios vos kelios dienos.  Visi tarsi atgijo, mokytojai ir tie tapo nebe tokie reiklūs, kur kas atlaidesni – net Fredis ir Džordžas išsisuko nuo bausmės, kai per pusryčius pakišo smarviabombę ateities būrimo mokytojai, profesorei Treloni po sijonu.

Didžioji salė jau buvo papuošta, atrodė tiesiog pasakiškai: nuo lubų leidosi ilgi, ploni varvekliai, skaidrūs tarsi stiklas, stovėjo dvylika visiškai baltų eglių, kurios buvo padengtos neištirpstančiu šeršknu ir papuoštos žvakutėmis, ant sienų kabėjo bugieniai ir amalo šakų vainikai. Tas, kas pataikydavo atsistoti po amalo vainiku, negalėdavo pajudėti tol, kol negaudavo bučkio iš priešingos lyties atstovo, tačiau jau kitą dieną profesorė Makgonagal ant amalo užleido apribojimo kerus. Skaityti toliau

Hogvartso šešėliai - Narkomanas

Hogvartso šešėliai – Narkomanas (IV skyrius)

Lapkričio 26, 1998

Jau visa savaitė, kaip esu namuose, jei tik tai, kur dabar gyvenu galima pavadinti namais. Kol gulėjau ligoninėj, net nenumaniau, kaip viskas bus pasikeitę. Dalis pilies visiškai nugriauta, nebeliko gyvenamosios požemių dalies – juos užvertė griuvėsiais. Klastūnyno koledžas persikėlė į pilies sparną po Grifų Gūžta. Vis dar niekaip negaliu priprasti prie mokinių keliamo erzelio, ir to, kad turiu langus – net ir vonioje. Iš tiesų man čia baugu. Bijau būti šiuose didžiuliuose kambariuose su daugybe knygų, lentynomis, nukrautomis eliksyrų ingredientais ir nešvariomis peleninėmis. Taip noriu iš čia pabėgt, nors žinau – neturiu kur bėgt, dar netgi negaliu niekur nueiti neklupdamas ir negriūdamas. Skaityti toliau

Hogvartso šešėliai - Vizitas

Hogvartso šešėliai – Vizitas (III skyrius)

Didžiojoje salėje pietų metą buvo triukšminga kaip visuomet. Mokiniai valgė, šnekučiavosi, aptarinėjo pamokas ir mokytojus bei Hogvartso naujienas ir gandus.

Hermiona klestelėjo į suolą šalia Ronio ir Hario. Ronis purtėsi nuo savęs maisto likučius – Fredis ir Džordžas, kurie po ilgų Molės Vizli įtikinėjimų grįžo į Hogvartsą užbaigti mokslo metų, iškrėtė eilinį pokštą – į keptą kalakutą įkišo petardą.

Skaityti toliau

Hogvartso šešėliai – Staigmena (II skyrius)

Buvo lapkričio rytas. Naktį stipriai palijo, pilies kieme visur telkšojo balos ir purvas, tvyrojo rūkas.  Rūkas buvo visur: pilies kieme, kvidičo aikštėje, tiršti, it kisielius jo kamuoliai kilo iš ežero, net Uždraustojo miško nesimatė. Kieme nebuvo nė gyvos dvasios;  drėgmė ir šaltis smelkėsi iki pat kaulų smegenų.

Sneipas sėdėjo lovoje ir nervingai makalavo šaukštu po lėkštę. Avižinė košė, lipni, pilka masė anaiptol nekėlė jam apetito. Jau antra savaitė eina nuo to laiko, kai jis prabudo po pusmetį trukusio letargo, tačiau apie išrašymą nebuvo jokios kalbos. Madam Pomfri, paklausta apie tai, kada jį ketina paleisti, atsakydavo tik tiek, kad kada bus laikas, tada ir paleis, kad jam reik dar gerokai pasitaisyti ir panašiai. Skaityti toliau

Hogvartso šešėliai – Pabudimas (I skyrius)

Pratarmė

Voldemortas nugalėtas, burtininkų pasaulyje viešpatauja taika ir vieninteliai sunkumai su kuriais susiduria Hogvartso mokiniai ir mokytojai tai pamokos ir mokinių išdaigos. Bet kaip sakoma – ne viskas auksas, kas auksu žiba.

Dumbldoras – ne gerutis senas burtininkas pusmėnulio formos akiniais, auksinio trejeto išdaigos – nebevaikiškos, Sneipas – ne bebaimis dvigubas agentas, o profesorius Lubinas niekaip nesusidoroja su gedulu. Visi kiti herojai irgi turi įvairių rūpesčių. Istorijos ašis – Severas Sneipas ir jo santykis su aplinka karui pasibaigus. Idėja parašyti šį veikalą kilo po paskutiniosios Hario Poterio serijos knygos. Kaip tik tada ir atradau fanfiction žanrą. Istoriją pradėjau rašyti angliškai, dalis jos taip ir plaukioja internete. Jei atvirai – buvau porai metų užmetus rašymą ir nemaniau, kad vėl kada grįšiu prie šio savo veikalo, bet prieš keletą dienų, aptikusi senus failus archyve, nutariau jį atgaivinti ir prikelti lietuvių kalba.
Haris Poteris ir kiti Hario Poterio knygų veikėjai, paminėti šiame kūrinyje priklauso J.K Rowling. Taip pat man nepriklauso niekas, ką atpažįstate šioje istorijoje. Esu dėkinga knygų autorei už nuostabius kūrinius ir galimybę žaisti su jos veikėjais.

Pirmas skyrius – Pabudimas

– Pažvelk į mane, – sukuždėjo jis. Žalios akys susitiko su juodomis, bet po akimirkos juodųjų gelmėje kažkas užgeso, jų žvilgsnis liko tuščias ir sustingęs. Hario apsiaustą gniaužianti ranka dunkstelėjo į grindis, ir Sneipas daugiau nesujudėjo.

Skaityti toliau