Kategorijos archyvas: Mano neįprastos galios

Viktoras Marmeladas

Tą nakt Viktoras pabudo išpiltas šalto it ledas prakaito. Jis sapnavo tikrai nemalonų košlarą. Vaikinukas atsistojo, greit apsirengė ir nutarė nueiti į savo slaptavietę- požeminį urvą, kurį iškasė jis pats ir kurmis, gyvenęs netoli Marmeladų. Bet tas urvas nebuvo gilus – galbūt dviejų metrų gylio, jame buvo medinės sienos ir grindys (tiksliau aštuonių ir dešimties pėdų ilgio  lentos, pavogtos iš tėvo malkų atsargų), prie kairiojo kampo gulėjo medinė taburetė bei mažas staliukas (pačio padarytas), o prie dešiniojo – senas mamos fotelis, kurį ji ruošėsi išmesti. Bet berniukui sutrukdė bjaurus kaimynas Arnas Grorelis, mėgstantis būti dėmesio centre, su savo draugija -storuliu Maiklu, buldogo fizioniomiją turinčiu Eriku bei riestanose, kreivakoje Dorota:

-O, kas atėjo? Mūsų Viktoras Marmeladas. Gal dar arbatytės,  Viktoriuk? Kitaip juk peršalsi, ir negalėsi eiti į savo žiobarišką mokyklą, – tarė Grorelis vaidindamas Viktoro mamą Heleną. -O ar mamytė leidžia tokį vėlų vakarą slampioti vienam? Juk tau tik 14, kas bus, jei pargriūsi – juk daktarai tokiu metu nedirba, a?

-Atstok,-tyliai tarė Viktoras. Arnas ištraukė dailią burų lazdelę iš užančio.

-Pavydi? – tarė  sukdamas lazdelę tai į vieną, tai į kitą pusę, – Žinoma, tavo tėvai tau tokios nenupirks, net jei laimėtų milijoną aukso galeonų – juk tu vis vien ja naudotis neišmoksi, – tarė Arnas ir garsiai nusijuokė, padedamas Eriko, Dorotos bei Maiklo.

-Pasakiau atstok.

-O kas bus jei neatstosiu? Numesi ant manęs toną akmenų? Juk tu tik tiek ir pajėgtum, nes esi nevertėlis, kas dar blogiau, negu būti žiobaru (nors aš ir taip grynakraujis).

Viktoro kantrybė baigėsi.

 –Expelliarmus!- tarė jis, savo žvilgsnį nukreipdamas į priešininką. Lazdelė iš Arno rankų nukrrito, Marmeladas ją pakelė ir nukreipė į savo priešą.

Ferula! – suriko, ir po minutės Grorelis gulėjo sutvarstyta koja.

 -Arnai,-suriko Dorota. Ji jau norėjo prie jo pribėgti, bet pamačiusi piktą Viktorą atsitraukė bemaž pusę mylios nuo Marmelado.

 ~~~

Po šio įvykio Viktoras buvo pakviestas mokytis Hogvartse (prieš tai dar gavęs pasipiktinimo laišką nuo Magijos ministerijos), o Grorelis su savo draugais jo kaip ugnies bijo. Bet svarbiausia, jog Marmeladas surado savo galias – jis gali žvilgsniu nuginkluoti žmogų ir iškart žinoti apie šimtą burtažodžių, net jei ankščiau jų nėkart negirdėjo

Mirta Parkinson

Savo galias aš gavau labai netikėtai, nat pati to nesuprasdama. Tiesiog mano mama yra žiobarė, o tėvas… Hmm… Mes apie jį nekalbam, bet buvau išgirdusi, jog mama su juo išsiskyrė dėl to, jog jo močiutės prosenelės teta buvo ragana… Brr, pašiurpau, bet vėliau, suradusi kelią į kažkokį kitą pasaulį, supratau, jog ragana – tai ne karpomis apaugusi bjauri žmogysta, valganti vaikus, o moteris, galinti burti. „Cha“,-pamaniau. „Ir aš taip galiu. „Abrakadabra“ ir jau turiu  kažką. Pavyzdžiui, obuolių pyragą ar dar ką nors… Bet tik pagyvenusi magijos pasaulyje supratau, jog aš esu purvakraujė ragana, ir galiu išburti ką tik noriu: nuodus, gyvūną paversti puodeliu ar pan. Bet man teko daug mokytis, kol tai pasiekiau (nors mano mama labai nenorėjo, kad aš galėčiau mokytis Hogvartse, nes sakė, jog žmonės raganomis pramins, dar ant laužo sudegins kaip senais laikais).

Na, grįžkim prie temos.Taigi, mano magiška galia – žmogui sukurti tokį pavidalą, kokį aš tik noriu. Todėl savo koledže (Švilpynė) esu geriausia mokinė per transfigūracijos pamokas.

Dorota Grandz

Dorotai nuo pat mažumės į galvą kalė visokią informaciją apie burtų pasauly. Tiek daug ją mokė, kad ji jau nebesuprato ko iš jos mama nori. Kai Dori buvo visai maža jos tėvas išnyko palikęs laišką. Ant voko jis raudonu rašalu parašė “Dorotai. Kai ji bus dešimties metų”. Mama tą laišką slėpė ilgai, ir kai pagaliau mergaitei suėjo dešimt metų motiną padavė Dorotai laišką.
– Jis tau nuo tėčio. Skaityk jį viena. Eik į savo kambarį.

Skaityti toliau

Pensė Parkinson

Vieną saulėtą rytą aš prabudau labai linksma. O gi kodėl? Todėl, kad tą dieną buvo mano penktasis gimtadienis. Tik pavalgius pusryčius, mane pasišaukė senelė.
– Dukryt, ši diena ne tik tavo gimtadienio diena, kuri būna kiekvienais metais, bet ir diena, kai tu iš manes gausi neįprastą galią, – pasakė meiliai man senelė.
– Kokią, senele, kokią? – paklausiau aš nekantraudama. Senelė pažiūrėjo man į akis, o tada atsakė.
– Šiandien aš mirsiu. Tik neverk. Žinok, kad tu gausi mano neįprastą galią. – pasakė linksmai senelė.
– Liūdėsiu, bet galios taip pat noriu. – pasakiau ašarodama aš.
– Gerai. Ate…. – pasakė senelė ir mirė, o aš staiga pajutau ne liūdesį, o tai, kad manyje kažkas dega, virpa.
– Nejaugi…. Kas gi tai? – paklausiau aš. Nieko nesupratau ir galvojau, kad nieko neatsitiko, ir aš tik praradau senelę. Aš nekreipiau dėmesio į tai, tik po penkerių metų supratau, kad moku skaityti net pačias užgoščiausias žmonių mintis. Po to aš supratau, kad tai tikrai yra neįprasta galia, kurią man padovanojo senelė. Aš savo penktojo gimtadienio niekada neištrinsiu iš atminties.

LiLy Coupleand

LiLy Coupleand Kai LiLy sužinojo, kad yra ragana, jai buvo vos penkeri. Pirmąjį kartą mergaitės galios pasižymėjo, kai ji supyko ant sesers ir labai norėjo, jog ji nukristų. Štai taip ir atsitiko. Pagaliau gavusi laišką iš Hogvartso, LiLy turėjo svarbų pokalbį su mama, kurio metu sužinojo, jog iš mamos bei močiutės paveldėjo galių: minčių skaitymą ir ateities spėjimą. Deja, minčių skaitymas burtų mokykloje buvo griežtai draudžiamas, be to, jį reikėjo „įvaldyti“, todėl šią galią LiLy lyg ir galėjo pamiršti, bet… Niekada neatsisakė ateities spėjimo. Kai vieną kartą rutulyje pamatė Kraupą, pranešė tai mamai. Ir štai, mama su močiute matė tą patį – Kraupą. Po keleto dienų LiLy sesutė su tėčiu pateko į avariją. Tėtis išsigelbėjo, sesutė mirė. Nuo tada mergaitė tiki savo galia atspėti ateitį, bet ja nelabai didžiuojasi. Juk kartais ji parodo ne tai, ką norėtum pamatyti, bet iš kitos pusės tai nuostabu: gali pamatyti ir bent jau bandyti išsigelbėti. LiLy pažada išmokti „valdyti“ minčių skaitymą, bei atidžiau spėti ateitį, juk mergaitė dar vos antrakursė. Štai kokias galias turi varnanagė LiLy Coupleand.