Mano pažintis su Hariu Poteriu prasidėjo tikriausiai 2001 m. vasarą skautų stovykloj. Mūsų skilčiai teko užduotis suorganizuoti visai stovyklai žaidimą. Kai pradėjom mąstyti, kokį žaidimą pravesti, draugė pasakė: „Skaičiau knygą, ir ten yra aprašytas toks žaidimas Kvidičas. Ten yra keli kamuoliai. Vietoj Kritlio galėtume panaudoti kamuolį, bet nežinau, kaip Šmaukstą padaryti.“ Nors mums neišėjo sužaisti Kvidičo, aš sužinojau apie Harį Poterį. Tą pačią vasarą nuvažiavau su šeima į Šventąją. Kad nebūtų nuobodu gulėti pajūryje, nuėjom į biblioteką pasirinkti knygų. Ir aš ten radau „Haris Poteris ir Išminties akmuo“. Iš kart pasiėmiau ir, atrodo, perskaičiau per dieną ar per dvi.
Grįžom į Mažeikius. Nuėjau į biblioteką ir ten radau antrąją knygą apie Harį Poterį. Aišku, ir ją greitai perskaičiau. Atrodo, kad tų pačių metų gruodį „Alma Litera“ išleido ir trečiąją knygą apie jaunojo burtininko nuotykius. Aš labai norėjau tos knygos, nes jau po pirmos knygos tapau Hario Poterio knygų gerbėja. Pradėjau prašyti mamos, kad padovanotų per Kalėdas tą knygą. Kurį laiką sakė, kad nepirks, bet, mano džiaugsmui, sesė prasitarė, jog gausiu aš ja. Taip gavau pirmąja knygą.
Tą pačią dieną, kai buvo išleista knyga „Haris Poteris ir Ugnies taurė“, vežėme sesę į Palangos sanatoriją. Aš nelabai norėjau ten važiuoti, tačiau mama įkalbėjo sakydama, jog jei važiuosiu, Palangoj nupirks man ketvirtąją knygą. Susigundžiau ir taip gavau dar vieną knygą. Su ja grįžau namo ir iš kart (kažkur 19 val.) pradėjau skaityti, kol neatėjo draugė su broliu ir pasikvietė į lauką. Kitą rytą toliau skaičiau ir visą knygą perskaičiau maždaug iki to laiko, kaip prieš dieną pradėjau ją skaityti. Tai taip išejo, ketvirtą knygą perskaičau per dieną. Kažkokią dieną papasakojau močiutei apie Harį Poterį ir pasiskundžiau, kad neturiu pirmųjų dviejų knygų. Ji paprašė, kad užrašyčiau jų pavadinimus. Taip ir padariau, tad per gimtadienį gavau pirmasias Hario Poterio knygas. Penktąją knygą „Haris Poteris ir Fenikso brolija“ užsisakiau iš Knygų Klubo internetu. Kai grįždavom su drauge kartu namo, užeidavom pas mane, aš pasiimdavau šunį ir tuo pačiu pavedžiodavau jį bei palydėdavau draugę. Vieną dieną užėjom pas mane ir pašto dėžutėje radome kvietimą į paštą pasiimti penktosios Hario Poterio knygos. Labai apsidžiaugėme, kad jau išleido tą knygą. Aš bėgau ieškoti paso, kad galėčiau pasiimti knygą. O tuo metu mano šuo išbėgo į kiemą ir draugė nubėgo jo gaudyti. Kai radau pasą, pagavau šunį ir prisegiau jam pavadėlį, nuėjome į paštą ir paėmėme knygą. Kai grįžau namo, iškart pradėjau valgydama ją skaityti. Nereikėjo man net namų darbų daryti – norėjau skaityti knygą. Vėliau tik greitai padariau svarbiausias užduotis ir toliau skaičiau „Harį Poterį“. Visos per vieną vakarą nespėjau perskaityti, tad ryte prieš išeinant į mokyklą greitai apsirengiau, susitvarkiau ir, laukdama mamos su sese, prie durų skaičiau knygą. Mokykloje man pakilo temperatūra, tad parėjau namo ir toliau skaičiau. Knygą baigiau skaityti kitos dienos ryte.
Šeštąją knygą taip pat užsisakiau internetu, tačiau jos gavimas nebuvo toks įspūdingas, nes tą dieną buvo šimtadienis ir knygą iš pašto, tikriausiai, parnešė sesė. Kai grįžau, kažko ypatingo irgi nebuvo, nes mano tuometinis vaikinas buvo prieš tai, kad domiuosi Hariu Poteriu…