Visada labai mėgau skaityti. 4,5 metų jau skaičiau įvairias knygas. Tokias, apie kurias gali kiti tokiu metu tik pasvajoti. Nesuprantu, kodėl, bet HP manęs visai netraukė. Matydavau, kaip draugo mama jam jas perka, tačiau pati poreikio joms nejusdavau. Tačiau….Tačiau vieną šaltą žiemos vakarą, kai jau pusė Lietuvos vaikų buvo baigę skaityti pirmąją, antrąją dalį, aš nuvažiavau į „Maximos” knygyną. Buvo daug ir įvairių knygų, tačiau šį kartą akys nukrypo tiesiai prie HP. Pati savęs klausiau, kodėl. Vos grįžusi, įnikau į knygą. Patirti jausmai ją skaitant buvo nenusakomi. Ją perskaičiau per dieną. Antra ir trečia jau buvo pasirodžiusios. Jas perskaityti tereikejo trijų dienų. Laukiau nesulaukiau, kada bus išleista ketvirtoji knyga. Pamanenu, su seneliu ir močiute turėjau važiuot į sodą, o tą dieną kaip tik pasirode ketvirta dalis. Močiutė tuo metu buvo „Maximoje”. Aš jai skambinau ir skambinau vis primindama pavadinimą .Širdies kertelėje nujaučiau, kad ji gali nupirkti ne tą dalį (na žinot , kaip garbaus amžiaus žmonėms pasitaiko). Tačiau dideliam mano džiaugsmui, močiutė atvažiavo laikydama rankose tą dalį, kurios ir reikėjo. Nuvažiavus į sodą, aš nuo jos neatsiplėšiau, tačiau per dieną nepabaigiau. Buvo vasara, todėl dar turėjau važiuoti pas auklę į kaimą (tėvai neturėjo, kur dėti, nes namie tipo būtų tik „Blogas laiko leidimas“.) Kaime irgi nuo knygos neatsitraukiau, tad ją greit baigiau. Kaip bebūtų keista, tai padariau greičiau už draugą kuris už mane 4-6 mėnesiais anksčiau pradėjo skaityti visą seriją.Turbūt patys suprantate, koks buvo beprotiškas penktosios knygos laukimas. Jai pasirodžius, ji buvo „praryta“ per 3-4 dienas. Šeštoji skaitėsi sunkiau galbūt todėl, kad buvau vyresnė, buvo daugiau apmastymų, apie tai, ką rašo. Na o dabar… Dabar laukiu septintosios dalies ir tikiuosi, kad niekada gyvenime nepamiršiu, kad kažkada vaikystėje buvo tokia J. K. Rowling ir toksai Haris Poteris…