Mano Koledžas – Švilpynė
Švilpynė – geras koledžas, tik kažkodėl visi mokiniai mieliau renkasi mokytis bet kur, tik ne švilpyjėj. Kodėl? Gal todėl, kad klastūnynas lyg ir garantuoja pasisekimą juodojoje magijoje, nevaržymą ir spjūvį tiesiai į taisykles? Grifų gūžtą renkasi nuotykių ieškotojai, drąsūs, iššaukiantys, nutrūktgalviai. Varno nage susitelkę tie, kurie turi tiek proto… Kad net ne visada matosi… O va švilpynėj…
Čia kitoks koledžas. Jame nėra reikalavimų, jame nėra ribų. Gali būti ir drąsus, ir bailiukas, ir protingas, ir nelabai. Čia gali pats pasirinkti, kuo būti – Auroru, profesoriumi. Net magijos ministru.
Švilpynės mokiniai kitokie. Jie nesistengia būti geresni nei yra iš tikro, įtikti kitiems, nevaidina. Jie tiesiog būna savimi, būna tokie, kokie yra iš tikro – rodo savo veidą nesislėpdami už kaukių. Jie neskirsto burtininkų pagal jų kraują, jie laiko visus lygiais. Gal todėl kartais jie atrodo per daug geri ir atlaidūs?
Patekai į Švilpynę – džiaukis.
Kelias laivas – šimtai galimybių tau prieš akis.
P.S. Geltona – laimės spalva. Gal todėl mes tokie smagūs?