7 priežastys, kodėl verta skaityti “Hario Poterio” knygas

Tikriems Poteriados gerbėjams kartais skaudu žinoti, kad egzistuoja žmonės, neskaitę “Hario Poterio” knygų. Ši knygų serija turėjo labai didelės įtakos mūsų gyvenimams, todėl mes galime valandų valandas su užsidegimu kalbėti apie ją ir norime dalintis šiuo džiaugsmu su kitais.

Jeigu niekada nenorėjai skaityti šių knygų arba netrokšti suteikti joms šanso vien dėl to, kad visi kiti jas mėgsta, pateikiame 7 priežastis, kodėl mes nuoširdžiai tikime, jog kiekvienas turėtų perskaityti “Hario Poterio” knygas.

1. Tai daugiau nei istorija apie burtininkus ir raganas.

DAUG DAUGIAU! Šios knygos išmokė mus, kas yra draugystė, meilė, drąsa, gerumas, žmonių prigimties nuosmukis ir daugybės kitų dalykų. Tekste pasklidusios gyvenimo pamokos skatina vis grįžti ir norėti daugiau. Dauguma žmonių užaugo su Hariu, tad “Hario Poterio” knygos jiems simbolizuoja vaikystę. Kiti jas perskaitė jau suaugę ir jiems knygos reiškia naujai atrastą suaugusių pasaulį ir ateitį. “Hario Poterio” knygos paskatino suprasti, kad vaizduotei nėra ribų.

2. Tai galimybė atitrūkti nuo realybės ir patekti į burtininkų pasaulį.

Knygų skaitymas leidžia atitrūkti nuo realybės. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonėms patinka knygos. Skaitant “Harį Poterį”, patenki į visai kitą pasaulį! Kartu su Hariu ir kitais personažais gali įsėsti į Hogvartso ekspresą, patekti į vieną iš keturių Hogvartso koledžų, lankyti transfigūraciją, nuodus ir vaistus bei kitas pamokas, surasti daugybę naujų draugų. Magijos pasaulis leidžia patirti geriausią nuotykį gyvenime.

3. Tai ne meilės istorija.

Tai viena iš priežasčių, kodėl žmonėms labiau patinka “Haris Poteris”, o ne “Saulėlydis”. “Hario Poterio” knygos nėra meilės istorija. Taip, romantikos yra šioje istorijoje, bet ji atsiranda tik paskutinėse knygose. Tačiau net ir tada jos nėra per daug. Iš tiesų tai istorija apie nuotykius, fantastiką, magiją, gėrio ir blogio kovą, dorumą, draugystę ir t. t. Romantika nėra viena iš siužeto bruožų, ji neskatina personažų veikti. Pasaulyje, pilname paauglių meilės, nuostabu skaityti istoriją apie priešingus dalykus – draugystę.

4. Dailiosios lyties atstovės nėra vien tik žavios, bejėgės ir mylinčios vyrus.

“Hario Poterio” knygų moterys yra nuožmios. Pavyzdžiui, Hermiona Įkyrėlė, Luna Geranorė, Molė Vizli ir Minerva Makgonagal – tai moterys, trokštančios mokslo, draugystės ir gėrio burtininkų pasaulyje. Šioje istorijoje moterys nėra laikomos bejėgėmis aukomis, kurios laikosi nuošalėje ir laukia, kol vyrai nugalės Voldemortą. Anaiptol, jos kaip lygios įsitraukia į kovą dažnai parodydamos, kad jų magiškos galios pajėgesnės pasiekti pergalę. Moterys “Hario Poterio” istorijoje nėra menkinamos. Čia jos stiprios – tokios, kokios ir turi būti.

5. Ne viskas baigiasi laimingai.

Tam atvejui, jei kas nors nėra skaitęs knygų, matęs filmų ar skaitęs straipsnių internete, neatskleisime siužeto. Vietoje to paminėsime, kad vyksta karas, todėl žmonės miršta. Tiesą sakant, daug žmonių miršta, ypač personažai, prie kurių prisirišame. Tai, kad J. K. Rowling numarina mūsų mėgstamiausius personažus, primena realų pasaulį. Žmonės miršta netikėtai, ne viskas baigiasi laimingai. Kartais liūdesys reikalingas norint pasiekti kitą gyvenimo etapą. “Hario Poterio” knygos leidžia tai patirti.

6. Knygose sutiksi personažą, su kuriuo iškart pajausi ryšį. Kitokį, nei su kitais personažais.

Kai kuriems tas personažas gali būti Sneipas – nesuprastas, sunkus ir paslaptingas personažas, verčiantis visose septyniose knygose spėlioti. Kitiems tai gali būti visai kitas, nebūtinai pagrindinis knygų personažas Haris. Skaitant “Hario Poterio” knygas, galima sutikti daugybę personažų su skirtingais asmenybės ir būdo bruožais. Skaitant įmanoma prisirišti prie išgalvotų personažų ir kartais tas ryšys yra toks stiprus, kad nesvarbu, kas nutiks, jie visada lauks sugrįžtant.

7. Hogvartsas taps tavo namais.

Kaip sakė J. K. Rowling, “Nesvarbu, ar sugrįši per knygos puslapius, ar per didžiuosius ekranus, Hogvartsas visada bus čia, laukdamas sugrįžtant namo”. Tai neabejotinai tiesa. Nors paskutinė knyga buvo išleista 2007 m., paskutinis filmas – 2011 m., Hogvartsas visuomet mūsų laukia sugrįžtant namo nuo pat pirmos dienos, kai tapome fanais. Nuostabu žinoti, kad iki pat mūsų dienų pabaigos Hogvartsas, “Haris Poteris” ir visas Poteriados gerbėjų ratas bus šalia.

 

Parašykite komentarą