J.K. Rowling yra genijus ir karalienė visais atvejais. Ji – Hario Poterio pasaulio širdis ir siela, palietusi milijonus kitų širdžių visame pasaulyje. Fanai žino, kad jos kelias į sėkmę ne visada buvo lengvas, tačiau jos istorija įkvepia mus visus. Štai 22 faktai, kurie privers jus mylėti ją dar labiau. Taip, tai įmanoma!
1. Kiekvienais metais, per Hogvartso mūšio metines, J.K. Rowling atsiprašo už kiekvieno personažo mirtį.
Hogvartso mūšio metinių data yra kovo 2 diena. Šiais metais ji paaiškino savo mintis apie ankstyvą Remaus Lupino mirtį sakydama, jog tai turėjo būti jis arba Artūras Vizlis. 2015 m. ji nė nebandė pateisinti Fredo Vizlio mirties (nes mes žinome, kad tam negali būti jokio pateisinimo), ir vietoj to rašytoja leido mums žinoti, kad jai „buvo labai gaila“.
2. Ji sakė, kad Hedvigos praradimas buvo Hario tyrumo praradimo simbolis.
Paklausta, kodėl ji jautė, kad Hedvigos mirtis buvo būtina, ji atsakė: „Hedvigos praradimas reiškė nekaltumo ir saugumo praradimą. Ji Hariui visais laikais buvo kaip pliušinis žaislas. Nužudydamas ją, Voldemortas pažymėjo vaikystės pabaigą. Aš atsiprašau…“ Iš tikrųjų tai reiškia nekaltybės praradimą… mums VISIEMS.
3. Ji ranka nubraižė „žemėlapius“, pasakojančius kiekvieno personažo istoriją.
Detalizuotame, ranka parašytame žemėlapyje galite pamatyti svarbius Fenikso brolijos siužeto vingius, romano įvykių laiko juostą. Juk taip nuostabu įlįsti į rašytojos galvą ir pamatyti, kaip ji pasiekė šedevrą, pavadinimu „Haris Poteris”.
4. Jos tėvai susipažino Kings Kroso stotyje.
Gerbėjams Kings Kroso stotis – tai vieta, kur paslėptas devintas su trimis ketvirčiais peronas ir svarbūs vartai, skiriantys burtininkų ir žiobarų pasaulius. Tačiau ši vieta yra ypatinga ir pačiai J.K. Rowling. Puslapyje Pottermore.com ji aiškina, kodėl ji visada žinojo, kad ši stotis skirs Harį nuo Hogvartso: „Kings Krosas, kuris yra pagrindinė Londono geležinkelio stotis, man turi labai asmenišką reikšmę, nes mano tėvai susipažino traukinyje, vykstančiame į Škotiją. Jis išvyko iš Kings Kroso. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad ši vieta turi tokį jausmus keliantį ir simbolinį vardą, niekada neturėjau nė menkiausios abejonės, kad ši portalo vieta nugabens Harį į Hogvartsą.“
5. Daugelis žmonių taria jos vardą blogai.
Tai Rowling kaip „I‘m going BOWLING,“ ne Rowling kaip „the wolf is HOWLING.“
6. Pirmuosius savo romanus ji parašė Edinburgo kavinukėje, Škotijoje.
Rašytojos istorija yra gerai žinoma: ji buvo vieniša, sunkiai išgyvenanti motina, gaunanti pašalpą, kai pradėjo rašyti knygą „Haris Poteris ir Išminties akmuo“. Pirmąsias savo knygas Rowling rašė galiniame kavos parduotuvės „Dramblio namas“ kambaryje, esančioje Edinburgo širdyje, Škotijoje. Knygų gerbėjai įstaigos tualeto sienas aprašinėjo nuoširdžiomis ir juokingomis žinutėmis. Esant kavinėje sunku nepajausti ryšio su Hariu Poteriu ir Rowling, įsivaizduojant ją dirbant.
7. Ji pasakė, kokia žiobarų daina būtų grojusi profesoriaus Dumbldoro laidotuvėse.
Kai internetinio susirašinėjimo metu gerbėjas uždavė šį liūdną klausimą, Rowling nedelsiant atsakė: „Žinoma, Franko Sinatros „I did it my way“. Su žodžiais: „Aš gyvenau gyvenimą, kuris buvo pilnas/ Aš keliavau kiekvienu greitkeliu; ir daugiau, daug daugiau nei tai/ Aš padariau tai savo būdu“ ir „tam, kas yra vyras ir ką jis turi?/ Jeigu ne save, tai jis neturi nieko.“ Mes taip pat negalime pagalvoti apie kitą, labiau Dumbldorui tinkančią dainą!
8. Ji turi mėgstamiausią knygą apie Harį Poterį.
Na, o jei tiksliau, dvi knygas. Paklausta, kurios jos parašytos knygos yra mėgstamiausios, ji atsakė: „Mano širdis yra suskirstyta trimis kryptimis: „Haris Poteris ir Išminties Akmuo”, „Haris Poteris ir Mirties Relikvijos” ir „Netikėta vakancija”
9. Ji vos nenužudė Ronio.
Taip, Daniel‘iui Radcliffe‘ui imant interviu iš rašytojos, ji pripažino, kad vos to nepadarė raudonplaukiui Hario bičiuliui. Maždaug knygų viduryje, rašytoja „nebuvo labai laimingame laikotarpyje“ ir apsvarstė Ronio nužudymą. Laimei, ji pajautė gailestį mums visiems ir Ronio pagailėjo.
10. Vaikystės draugams prisistatinėdavo „Potter“ vardu.
Būdama vaiku, Rowling pristatydavo save jos kaimynų pavarde – Potter – nes vaikai erzindavo ją vadindami „kočėlu” (angl. Rolling pin).
11. Idėja sukurti knygas apie Harį Poterį ją aplankė laukiant atidėto traukinio.
Rowling istorijos apie Harį Poterį pradžia 1990 m. yra puiki:
„Aš keliavau viena atgal į Londoną pergrūstame traukinyje ir Hario Poterio idėja tiesiog šovė man į galvą. Aš beveik nepertraukiamai rašiau nuo šešerių metų, tačiau niekada anksčiau nebuvau tokia susijaudinusi dėl jokios kitos idėjos. Mano didžiuliam nusivylimui, aš neturėjau veikiančio rašiklio ir buvau per daug drovi, kad paprašyčiau kieno nors jį paskolinti… Aš neturėjau veikiančio rašiklio, tačiau manau, kad turbūt tai buvo gerai. Aš tiesiog sėdėjau keturias valandas laukdama atidėto traukinio, kol visos detalės susidėliojo mano galvoje ir šis liesas bei kaulėtas, juodų plaukų ir labai prasto regėjimo berniukas, kuris nežinojo, kad yra burtininkas, man tapo vis realesnis. Turbūt, jei aš būčiau sulėtinusi savo idėjas ir mintis užfiksuojant jas ant popieriaus, aš greičiausias kai kurias būčiau tiesiog numarinusi (nors kartais tuščiai pagalvoju, kiek daug to, ką sugalvojau toje kelionėje, bėgant laikui pasimiršo). Išminties akmenį pradėjau rašyti dar tą patį vakarą…“
12. Žinoma, kad ji atsako savo gerbėjams Twitter‘yje.
Gerai žinoma, kad Rowling yra labai aktyvi Twitter‘yje ir vieni iš geriausių išsireiškimų apie „Harį Poterį” gimė iš jos atsakymų gerbėjams. Taip pat, ji mėgsta padrąsinti ir įkvėpti žmones, esančius sunkiame laikotarpyje – nesvarbu, ar tai susiję su „Hariu Poteriu”.
13. Rowling Kvidičo idėją sugalvojo po ginčo su savo vaikinu.
Aiškinamojoje knygos „Haris Poteris ir Išminties Akmuo“ versijoje, ji parašė labai juokingą tekstą apie burtininkų sportą: „Kvidičas buvo sukurtas mažame Mančesterio viešbutyje po ginčo su mano tuometiniu vaikinu. Aš mąsčiau apie dalykus, kurie laiko visuomenę susivienijusią, aš žinojau, kad man reikėjo sporto. Tai įsiutina vyrus… kas buvo gana pamaloninanti mano minčių būsena, kai tai sugalvojau.“
14. Daugelis jos rankraščių buvo atmesti.
Kiek daug NE J.K. Rowling išgirdo prie išleidžiant jos knygas? „Daugybę“ – ji sakė pridėdama, kad „pirmasis leidėjas atmetė Harį atsiųsdamas patį šiurkščiausią nepritarimą.” Sakoma, kad daugiau nei 12 leidyklų ją atmetė prieš tai, kol Bloomsbury priėmė pirmąjį romaną apie Harį Poterį. Jos žinutė? NIEKADA. NEPASIDUOK.
15. Ji Rubėjų Hagridą pagrindė tikru Pragaro Angelu.
Robbie Coltrane‘as, kuris vaidino Hagridą (ir buvo pirmas ir vienintelis Rowling pasirinkimas vaidmeniui), sakė, kad knygos veikėjas buvo grįstas Pragaro Angelu, kurį J.K. Rowling pažinojo Vakarų Anglijoje. „Jis buvo didžiulis ir gąsdinantis. Ir jis tiesiog atsisėstų ir kalbėtų apie savo sodą ir kokios šiais metais buvo prastos petunijos,“ sakė Coltrane‘as.
16. Ji yra didžiulė Džeinės Ostin gerbėja.
Ji knygą „Emma“ pavadino viena savo mėgstamiausių knygų, o paklausta, kuriuo literatūriniu personažu būtų, jei galėtų, ji atsakė Elizabeth Bennet iš „Puikybė ir prietarai“.
17. Rowling sukūrė psichus kaip metaforą depresijai.
Daugelis kūrė teorijas, kad psichai yra depresijos simbolis, ir Rowling tai patvirtino. „Tai yra būtent tai, kas jie yra”, sakė ji interviu 2000 m. „Tai buvo visiškai suprantama. Ir visa tai iš mano patirties. Depresija yra pats nemaloniausias mano kada nors patirtas jausmas. Tai yra sugebėjimo įsivaizduoti, kad kažkada tu vėl būsi linksmas, trūkumas. Vilties trūkumas. Tai smukdantis jausmas, kuris labai skiriasi nuo tiesiog buvimo liūdnu. Liūdesys skaudina, bet tai – sveikas jausmas. Tai jausmas – būtinas patirti. Depresija yra visai kitokia.”
18. J. K. Rowling yra tik rašytojos pseudonimas.
Jos pilnas vardas yra Joanne Rowling. Ji neturi antro vardo: „K“ kilo iš Kathleen, jos senelės iš tėvo pusės. Pirmomis „Hario Poterio” dienomis Rowling leidėjas Barry Cunningham‘as pasiūlė jai naudoti pseudonimą, kad neatbaidytų jaunesnių berniukų nuo moters autorės darbo. Dažnai ji vadinama tiesiog „Džo“.
19. Jos mėgstamiausia literatūrinė veikėja yra Jo March iš „Mažosios moterys“.
„Mano mėgstamiausia literatūrinė herojė yra Jo March. Sunku nusakyti tai, ką ji reiškė mažai, paprastai mergaitei, vadinamai Jo, kuri turėjo karštą temperamentą ir liepsnojo noru būti rašytoja,“ sakė Rowling.
20. Ji pagrindė Hermionos charakterį tuo, kokia ji pati buvo 11 metų.
Paklausta, ar ji sėmėsi įkvėpimo Hario Poterio knygų veikėjams iš žmonių, kuriuos pažįsta, ji atsakė: „Kai kurie iš jų yra pagrįsti tikrais žmonėmis, bet aš turiu būti ypač atsargi kalbėdama apie tai. Dažniausiai, tikri žmonės įkvepia personažą, bet kartą, kai jis atsiranda tavo galvoje, jis ima virsti į kai ką visai kitokio. Profesorius Sneipas ir Gilderojus Lokhartas, abu pradėjo kaip perdėtos versijos žmonių, kuriuos esu sutikusi, bet tapo visiškai skirtingais po to, kai perkėliau juos į puslapius. Hermiona yra šiek tiek tokia, kokia buvau aš, kai man buvo 11 metų, tik daug protingesnė.”
21. Pirmąją knygą parašė būdama šešerių.
Rowling žinojo, kad nori būti rašytoja jau nuo gana jaunų dienų, atsižvelgiant į tai, kad savo pirmąją knygą parašė vos šešerių. Ji juokaudama knygą apibūdino kaip „…baisaus genijaus darbą apie triušį, vardu Triušis. Aš daviau knygą savo mamai, kuri pasakė: „Tai miela”, kaip motina ir turėtų sakyti. „Tai labai labai gerai”. Aš stovėjau ten galvodama: „Na, tai išleidžiame ją”. Šiek tiek keistos mintys 6 metų vaikui. Nežinau, iš kur tai kilo…”
22. J.K. Rowling ir Hario gimtadieniai yra tą pačią dieną.
Liepos 31-oji žiobarams tokia pat svarbi kaip ir burtininkams!
